Damasko režimas kaltinamas Sirijos taikos derybų žlugdymu

Jungtinės Tautos paskelbė pertrauką bevaisėse taikos derybose, kai Sirijos vyriausybė pranešė, jog padedant Rusijos aviacijos smūgiams jos pajėgos sudavė skaudų smūgį opozicijai, atkirsdamos vieną svarbų aprūpinimo kelią, vedantį į antrąjį pagal dydį šalies miestą Alepą.

Šios derybos vadinamos iki šiol didžiausiomis diplomatinėmis pastangomis užbaigti jau beveik penkerius metus Sirijoje vykstantį konfliktą, nusinešusį per 260 tūkst. žmonių gyvybių, o pusę šalies gyventojų privertusį palikti savo namus.

Tačiau šis procesas įstrigo nespėjus pasiekti jokios pažangos, kai pagrindinė opozicijos atstovų grupė – Aukštasis derybų komitetas (ADK) – pareiškė negrįšiantis į Ženevą, kol režimas nesutiks nutraukti bombardavimų, įleisti pagalbos kolonas į apsiaustus miestus ir paleisti tūkstančius kalinių.

JT specialusis pasiuntinys Staffanas de Mistura sakė, kad derybos bus atnaujintos vasario 25 dieną, tvirtindamas, kad ši pertrauka „nėra derybų pabaiga arba nesėkmė“, taip pat kviesdamas visus veikėjus dėti didesnes pastangas, kad taikos procesas būtų sėkmingas.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas apkaltino Damaską ir jo sąjungininkę Maskvą „torpedavus taikos pastangas“ savo puolimu, kuris, anot JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, įrodo, kad Sirijos vyriausybė nėra rimtai nusiteikusi dalyvauti šiose derybose.

„Besitęsiantis Sirijos režimo pajėgų puolimas opozicijos užimtose teritorijose, kuriam kelią atvėrė Rusijos aviacijos smūgiai ... siunčia akivaizdų signalą apie ketinimą siekti karinio sprendinio, o ne atverti kelią politiniam“, – sakoma J.Kerry pareiškime.

Sirijos pajėgos, padedamos jau kelias dienas taikinius intensyviai bombarduojančios Rusijos aviacijos, trečiadienį atkirto paskutinį aprūpinimo kelią, jungiantį Alepo miestą su Turkijos pasieniu, o šis puolimas tapo itin skaudžiu smūgiu opozicijai.

Taikos derybos buvo sustabdytos tuo metu, kai šalys donorės ruošiasi susitikti Londone, siekdamos surinkti 9 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų būti skirti padėti Sirijai, taip pat pagelbėti jos kaimynėms pasirūpinti milijonais pabėgėlių, prisiglaudusių jų teritorijose.

Rusija donorų konferencijoje nedalyvaus, bet L.Fabiusas pažymėjo, kad pasaulio lyderiai pasinaudos šiuo susitikimu, kad, be kita ko, surengtų „nuodugnias konsultacijas“ dėl Maskvos ir Damasko vaidmens krizėje.

Prieš šį susitikimą Didžioji Britanija pažadėjo 2016–2020 metų laikotarpiu skirti 1,2 mlrd. svarų (1,6 mlrd. eurų arba 1,74 mlrd. dolerių) pagalbą, prisidėdama prie pastangų spręsti, anot premjero Davido Camerono, „didžiausią pasaulyje humanitarinę krizę“.

Dėl pilietinio karo apie 4,6 mln. sirų pabėgo į aplinkines šalis – Jordaniją, Libaną, Turkiją, Iraką ir Egiptą, dar šimtai tūkstančių iškeliavo į Europą, kuri susidūrė su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo.

Dalis per konferenciją Londone surinktų lėšos bus nukreipta padėti Sirijos kaimyninių šalių ekonomikoms, kuriant darbo vietas pabėgėliams ir tų šalių piliečiams, sakoma informaciniame pranešime.

Už tuos pinigus taip pat bus perkamas maistas, apgyvendinimo ir medicinos priemonės, taip pat bus atstatomos medicinos įstaigos pačioje Sirijoje.

Organizatoriai jau susitarė, kad šios programos donorai turėtų „bent dvigubai“ padidinti savo indėlius, palyginti su 2015 metais, kai buvo surinkta 3,2 mlrd. dolerių.