Dėl šio teisės akto, priimto 162 balsais prieš 148, o 22
įstatymų leidėjams susilaikius, kelias savaites vyko įtempti
debatai, kai jis kartu su virtine kitų priemonių buvo pasiūlytas
prezidento Francois Hollande'o po lapkričio 13
dieną džihadistų surengtų atakų Paryžiuje, nusinešusių 130
žmonių gyvybių.
Pasiūlyta konstitucijos pataisa, leidžianti atimti Prancūzijos
pilietybę iš nuteistų teroristų, sulaukė tvirto palaikymo
visuomenėje, bet smarkiai supriešino F.Hollande'o valdančiąją
Socialistų partiją.
Teisingumo ministrė Christiane Taubira
atsistatydino praeito mėnesio pabaigoje, protestuodama dėl šio
projekto, kurį taip pat viešai išpeikė F.Hollande'o buvęs
premjeras Jeanas-Marcas Ayrault.
Įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos dėl F.Hollande'o
pasiūlytų pakeitimų bendro paketo. Pirmadienį jie išreiškė
pritarimą kitai to paketo daliai – pasiūlymui įtraukti į
konstituciją nuostatą, įteisinančią nepaprastosios padėties
paskelbimą ir suteikiančią didesnes galias saugumo pajėgoms.
Kad šios priemonės būtų galutinai priimtos, reikia ne vien
parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų (Senato) pritarimo, bet ir
trijų penktadalių balsų daugumos Kongrese, kurį sudaro abejų
parlamento rūmų nariai, susirenkantys Versalio rūmuose balsuoti
dėl konstitucijos pakeitimų.
Anksčiau antradienį parlamentas didele balsų dauguma pritarė
pasiūlymui pratęsti dabar Prancūzijoje galiojančią nepaprastąją
padėtį dar trims mėnesiams.
Žmogaus teisių organizacijos sako, kad policija piktnaudžiauja
per nepaprastąją padėtį jai suteiktais įgaliojimais, bet
vyriausybė argumentuoja, kad būtina imtis priemonių šaliai
apsaugoti tuo metu, kai Prancūzijoje bet kada gali būti įvykdyta
nauja džihadistų ataka.