D. Grybauskaitė atkirto D. Medvedevui: „Darosi labai karšta“

Šeštadienį Miunchene vyksta 52-oji saugumo konferencija. Tai svarbiausias nepriklausomas regione forumas, kuris aptaria pagrindinius tarptautinės saugumo politikos iššūkius.

D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>AP nuotr.
D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>AP nuotr.
D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>AP nuotr.
D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose.<br>AP nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Prezidentė dalyvauja konferencijoje Miunchene.<br>R.Dačkaus/president.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 13, 2016, 11:21 AM, atnaujinta Jun 8, 2017, 5:44 AM

Pasaulis susiduria nebe su šaltuoju karu – darosi labai karšta, Miuncheno saugumo forume šeštadienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į Rusijos pareiškimus.

„Saugumo klausimai kyla dėl grėsmę keliančios valstybės iš išorės, ir reaguojant į ankstesnius kalbėtojus, ypač iš Rusijos, sakančius, kad pasaulis susiduria su antruoju šaltuoju karu, aš pasakyčiau, kad tikriausiai pasaulis susiduria su „karštu“ karu, nes mes matome atvirą rusų karinę agresiją Ukrainoje, atvirą karinę agresiją Sirijoje. Tai jau nebe šaltasis karas, tai jau labai karšta“, – šeštadienį prezidentiniuose debatuose sakė D.Grybauskaitė.

„Kaltinti Europą ar pasaulį, kad kažkas vykdo tokią neprognozuojamą ir labai agresyvią politiką – niekas tuo nepatikės. Atrodo, kad mes (su Rusija) vis dar kalbame kaip skirtingos civilizacijos, vis dar nesuprantame vienas kito“, – kalbėjo D.Gybauskaitė. 

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą.

Įtampai padidėjus dėl konflikto Ukrainoje ir Rusijos paramos Sirijos režimui, D.Medvedevas piktinosi „nedraugiška NATO politika Rusijos atžvilgiu“.

„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo Šaltojo karo laikus“.

„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai) ir atskirai Europai, ir Amerikai bei kitoms šalims“, – nurodė jis.

D.Medvedevas kritikavo nuo Šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose, anksčiau kontroliuotuose sovietų.

„Europos politikams visuomet atrodė, kad vadinamosios draugų juostos kūrimas palei išorinį ES kontūrą gali tapti patikima saugumo garantija“, – sakė D.Medvedevas.

„Ir koks gi tokios politikos rezultatas? – tęsė jis. – Ne „draugų juosta“, o „atskirties zona“.

Jis pridūrė kad „kurti pasitikėjimą sunku, bet turime pradėti. Taip, pastarųjų dvejų metų įvykius mes vertiname neretai skirtingai, bet ne taip ryškiai, kaip prieš 40 metų, kai buvo pasirašytas Helsinkio paktas, kai vidurį Europos tiesiog stovėjo siena“.

D.Medvedevas šeštadienį ragino gerinti Rytų ir Vakarų dialogą, pasiremdamas istoriniu popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos patriarcho Kirilo susitikimu Kuboje kaip „ryškiu“ komunikavimo pavyzdžiu.

„Dar vakar mes matėme ryškų religinio pobūdžio pavyzdį, kaip prasideda vieno link kito judėjimas. Kuboje įvyko patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas, – sakė jis. – Juk lig šiol abi krikščionių bažnyčios nesikalbėjo šimtmečius“.

Pabrėžė, kad reikia pokyčių

Lietuvos prezidentė sakė, kad šiuo metu Europai tenka susidurti su daugybe problemų ir iššūkių.

„Iš dalies mes nesugebame panaudoti ES turimų instrumentų ir laiku išspręsti saugumo klausimų bei susitvarkyti su imigrantų srautais. Mes labai vėluojame priimti sprendimus“, – sakė D.Grybauskaitė.   Prezidentė pabrėžė, kad Europos institucijoms ir NATO reikėtų ryžtingiau priiminėti sprendimus. Tai reikia daryti greičiau ir prisiimti atsakomybę, kuri atrodo nauja.

D.Grybauskaitė sakė, kad reikia keisti save ir supratimą, kaip reaguojame į situacijas, kad rasti sprendimus naujoje šiandieninėje aplinkoje.

„Tai taip pat artima NATO susitikimui Varšuvoje, kuriame turime aptarti besikeičiančią aplinką Europoje ir pasaulyje. Tai galioja ir Europos institucijos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė

Prezidentė pabrėžė, kad reikia rasti labai skubius sprendimus migrantų krizei.

Lietuvos vadovė teigė, kad Europos organizacijos turi būti atviros pokyčiams ir reformoms norint išspręsti užklupusias problemas.   Kalbėdama apie saugumą D.Grybauskaitė sakė, kad visų pirma šiuo klausimu turime imtis veikti patys, tad yra didinama gynyba.

  „Iki dabar mes pasiduodame agresoriui. Mes leidžiame Rusijai taip elgtis Ukrainoje ir Sirijoje. Prašau, pasakykite man, koks skirtumas tarp Basharo al-Assado ir Rusijos lėktuvų, kurie žudo civilius ir „Islamo valstybės“? Tai agresija ir terorizmas. Ir šis teroristas sėdi Saugumo taryboje, o mes nieko dėl to nedarome“, – rėžė prezidentė.

Pabrėžė NATO pajėgų būtinybę

Anot Lenkijos prezidento, Rusijos politikų komentarai patvirtina, kodėl karinis saugumas yra svarbiausias rytinių Europos šalių prioritetas.

Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje po Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo, kuris kaltino Vakarus ritimusi į šaltąjį karą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad svarbiausia Lenkijai dabar yra stiprinti NATO buvimą rytuose, ir pridūrė“:

„Mūsų saugumas, ypač karinis dabar yra svarbiausias, kai matome, padėtį, pavyzdžiui, Ukrainoje ir girdime tokias rusų politikų kalbas kaip šiandien“, – sakė A.Duda.

Lietuvos prezidentė, savo ruožtu, pareiškė, kad „mes matome atvirą rusų karinę agresiją Ukrainoje, atvirą karinę agresiją Sirijoje“.

Ragina nutraukti bombardavimus

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas paragino Rusiją nedelsiant nutraukti bombardavimus Sirijoje, per kuriuos žūsta civiliai gyventojai, praneša BBC.

Pasak M.Vallso, siekiant taikiai sureguliuoti konfliktą dabar svarbiausia, kad Rusija nutrauktų skrydžius, per kuriuos žūsta nekalti šalies piliečiai.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „nėra įrodymų, kad mes bombarduojame civilius gyventojus, net jeigu visi mus tuo kaltina“.

Padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) sausio pabaigoje pranešė, kad mažiausiai 1015 civilių gyventojų žuvo per Rusijos vykdomus antskrydžius Rusijoje.

Rusija, Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkė, nuolat tvirtina, kad ji bombarduojanti ne taikius gyventojus, o teroristus. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miuncheno konferencijos spaudos konferencijoje nedviprasmiškai pareiškė, kad prieš šias ir kitas teroristines grupuotes bus kovojama ir toliau, įskaitant ir bombardavimus.

Anot M. Vallso, jo vadovaujama vyriausybė „gerbia Rusiją ir Rusijos interesus“, bet tam, kad „būtų atrastas kelias į taiką, į diskusijas, Rusijos vykdomas civilių gyventojų bombardavimas turi būti nutrauktas“.

D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija „nemėgina siekti kokių nors slaptų tikslų Sirijoje“, pridurdamas, kad „mes bandome ginti savo nacionalinius interesus“.

Nemano, kad karas baigsis valdant B.al-Assadui

Karo Sirijoje neįmanoma sustabdyti, kol prie šalies valdžios vairo yra Basharas al-Assadas. Tai pareiškė J.Kerry.

„Dauguma žmonių įsitikinę, kad to neįmanoma pasiekti, jei prezidentas B. al Asadas išliks Sirijos valdžioje“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

JAV diplomatijos vadovas taip pat pripažino, kad norint nugalėti „Islamo valstybės“ (IV) teroristus nepakanka tik karo pajėgų pastangų. „Mes suduodame rimtus smūgius IV, apmokymų stovykloms, tiekimo kanalams, infrastruktūrai. Išlaisvintos teritorijos plečiasi kasdien, bet karinio dalyvavimo nepakanka, būtina nutraukti paramą IV. Todėl antrasis mūsų darbo etapas labai svarbus, reikia šiuos tiekimo kelius atkirsti“, – pareiškė jis.

Penktadienį Sirijos prezidentas B.al-Assadas teigė esąs pasiryžęs atsikovoti visą Siriją. Tačiau mūšiai su sukilėliais gali trukti „ilgai“, pareiškė jis interviu agentūrai AFP. B.al-Assadas kartu pareiškė esąs pasiruošęs deryboms dėl pilietinio karo nutraukimo savo šalyje. Jo vyriausybė jau nuo Sirijos karo pradžios pasirengusi „deryboms ir politiniams veiksmams“, kalbėjo B.al-Assadas pirmajame savo interviu po to, kai vasario pradžioje žlugo Ženevos derybos dėl Sirijos konflikto sureguliavimo ir prasidėjo vyriausybinių pajėgų vykdomas Alepo miesto puolimas, kurį remia Rusijos oro antskrydžiai.

Miunchene derybose penktadienį pasiektas susitarimas siekti „karo veiksmų nutraukimo“ Sirijoje jau nuo kitos savaitės. Diplomatai tokį susitarimą vertina atsargiai. Susitarta, kad nuo kitos savaitės bus garantuotas humanitarinės pagalbos tiekimas apsuptiesiems. Pasak JAV valstybės sekretoriaus J.Kerry, tik susitarimų įgyvendinimas parodys, ko jie iš tikro verti. Perspėjo dėl naujų teroro išpuolių

Daugiau skaudžių išpuolių Europoje – tai yra neabejotinas dalykas, pareiškė šeštadienį Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Mes įžengėme, visi tai jaučiame, į naują erą, kuriai būdingas ilgalaikis hiperterorizmo buvimas“, – sakė M.Vallsas, kurio šalis pernai patyrė du islamistų išpuolius.

„Turime visiškai įsisąmoninti šią grėsmę, ir veikti labai didelėmis pajėgomis ir labai aiškiai. Bus išpuolių. Didelio masto išpuolių. Tai neabejotinas dalykas. Šis hiperterorizmas išlieka“, – nurodė jis.

M.Vallsas kalbėjo per šiame pietiniame Vokietijos mieste surengtą trijų dienų saugumo konferenciją, kurioje kalbą sakė ir Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„Ideologinio žavesio jėga yra didžiulė, ir jeigu mūsų era yra pakitusi, tai dėl to, kad šis hiperterorizmas yra mūsų bendruomenių gilumoje“.

Grupuotės „Islamo valstybė“ džihadidstai sukėlė paniką Paryžiaus gatvėse lapkričio 13 dieną, kai per virtinę išpuolių baruose, futbolo stadione it koncertų salėje „Bataclan“ nužudė 130 žmonių.

Anksčiau sausį 12 žmonių žuvo per išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, spausdinusį pranašo Mohammado  karikatūras

Prezidentė pasakė, ko tikisi

Miuncheno susitikime bus aptariama daug temų, be to, kas svarbiausia, paraštėse vyks ir dvišaliai susitikimai, LRT radijui sakė prezidentė D.Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, Miuncheno susitikimas – puiki proga aptarti kylančias problemas, atnaujinti valstybių santykius ir pasiruošti ateities susitikimams. 

 – Miuncheno susitikime kalbėsite apie dabartinius saugumo iššūkius. Kokią žinutę pasiųsite?

– Pirmiausia norėčiau aptarti, kodėl važiuoju. Tai yra pagrindinė pasaulinė metinė saugumo konferencija, kuri vyks jau 52-ą kartą. Tai tradicinė ir labai svarbi konferencija. Joje kalbama apie tuo metu kylančius iššūkius saugumo srityje ir ką reikėtų daryti artimiausiu laiku. Čia dalyvauja ir premjerai, ir prezidentai. Ir šį kartą čia bus daug svarbių žmonių: Jordanijos karalius, Prancūzijos premjeras, NATO generalinis sekretorius, gal net ir Rusijos premjeras.Tikrai yra apie ką kalbėti, todėl džiaugiuosi, kad buvau pakviesta dalyvauti prezidentiniuose debatuose kartu su Ukrainos, Suomijos, Lenkijos ir Europos Parlamento vadovais.

Vyks išties solidūs debatai. Be abejo, iššūkiai kyla visam pasauliui ir mums – tie patys iššūkiai liečia ir Lietuvą. Tai – krizė Sirijoje, kuri didina pabėgėlių srautus į Europą. Tiesioginė įtaka gali paveikti ir mus.Matome destruktyvų mūsų kaimynės elgesį ne tik Ukrainoje, bet ir Sirijoje.

Matome, kad saugumo užtikrinimo klausimai mūsų regione ir pasiruošimas NATO susitikimui Varšuvoje išlieka aktualūs. Džiaugiamės, kad matome bendrus NATO šalių ir partnerių sprendimus daugiau skirti dėmesio ir saugumo priemonių mūsų regionui. Apie tai kalbėsime susitikime.Deja, 2016-ieji saugumo prasme labai sudėtingi, visiems kyla labai daug iššūkių. Europai, ypač mūsų regionui, – taip pat.

Tai susieta ir su Ukraina, ir su pabėgėliais, ir su Rusijos veiksmais. Apie visa tai kalbėsime Miuncheno susirinkime. Išsakysime gana stiprią ir pastoviai reiškiamą savo poziciją ir tai, kaip vertiname mūsų kaimynės veiksmus. Aptarsime, kaip ši saugumo situacija gali daryti įtaką mūsų stabilumui ir santykiams tarp Europos šalių narių. Įtampa taip pat didėja ir dėl migracijos.

Tai, matyt, naudinga kai kuriems mūsų kaimynams. Apie daug ką bus kalbama, bet svarbiausia, kad paraštėse vyks dvišaliai susitikimai.

– Kaip tik paminėjote, kad planuojate ir dvišalių susitikimų. Su kuo susitiksite ir kokius klausimus aptarsite?

– Turėsiu gerą progą matyti Lenkijos, Ukrainos prezidentus. Susitiksiu su naujuoju Gruzijos premjeru. Ten bus daugiau premjerų, taip pat ir NATO generalinis sekretorius, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Išties bus su kuo pabendrauti. Miuncheno susitikimo formatas leidžia betarpiškai susitikti ir persimesti svarbia informacija, atnaujinti kontaktus. Tuo mėginsiu naudotis šį šeštadienį, kai būsiu išvykusi.

– Apskritai Miuncheno susitikime dalyvaujate ne pirmą kartą. Ar šie susitikimai būna veiksmingi?

– Jie tikrai naudingi. Pirmiausia, jie vyksta metų pradžioje. Tai geriausia ir svarbiausia saugumo konferencija ne tik Europoje, bet pasaulyje. Joje dalyvauja žmonės, kurie formuoja ir saugumo, ir valstybių politiką. Tai transatlantinis forumas. Matome atstovų tiek iš Amerikos, tiek iš Azijos regionų, tiek iš Europos šalių.

Miuncheno susitikimas – išties pasaulinis forumas, todėl iššūkiai globalūs, o globalus formatas kaip tik atitinka tų iššūkių sprendimo galimybes. Pasitarimas, ką daryti, kaip elgtis, galimybė išsakyti savo poziciją iš tiesų pasiekia visą pasaulį. Išsakytos pozicijos ir nuomonės cituojamos, naudojamos daug kur.

Tai puiki platforma ir apie save priminti, ir atnaujinti santykius, ir akcentuoti svarbiausius saugumo klausimus – tiek saugumo, tiek gynybos. Be to, tai galimybė pasiruošti ateinantiems sutikimams, pavyzdžiui NATO Varšuvos susitikimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.