„Džiunglėmis“ praminta stovykla pagal valdžios nutarimą jau skaičiuoja paskutines dienas. Anksčiau Prancūzijos valdžia skelbė, kad migrantai turės išsikeldinti iki antradienio 20 val.
Tačiau likus kelioms valandoms iki šio termino Prancūzijos teismas nutarė migrantams duoti šiek tiek daugiau laiko: nusprendė, kad tai jie turi padaryti iki trečiadienio vakaro, o ketvirtadienį prasidės priverstinis iškeldinimas.
Tačiau tūkstančiai čia gyvenančių žmonių daiktų nesikrauna ir mano, kad likdami savo palapinėse jie sustabdys stovyklos griovimą.
Anksčiau valdžia teigė, kad pietinėje stovyklos dalyje, kurią nutarta naikinti, gyvena tūkstantis migrantų. Tačiau dabar aiškėja, kad jų ten – 3 tūkst., įskaitant 423 vaikų, kurie ten apsistoję be tėvų. Jų visų dabar laukia iškeldinimas.
Vietos valdžios atstovas Fabienne'as Buccio tikisi, kad policijai neprireiks panaudoti jėgos, jei „visi elgsis kaip prašomi“. Tačiau migrantai nesijudina ir kyla grėsmė, kad mėginant stovyklą išardyti įvyks susirėmimai su policija.
Piktinosi vietos bendruomenė
Oficialiais duomenimis Kalė „džiunglėse“ gyvena žmonės, kurie pabėgo iš Afrikos ir Viduriniųjų Rytų. Jie per Lamanšo sąsiaurį mėgino patekti į Jungtinę Karalystę, tačiau buvo sustabdyti Prancūzijos policijos ir dienas dabar leido šiame milžiniškame palapinių mieste.
Ši vis didėjanti migrantų stovykla pakurstė įtampą Prancūzijos vietos bendruomenėje, čia taip pat tenka nuolat patruliuoti policijos pareigūnams.
Kalė valdžia teigė, kad migrantai kasdien mėtė akmenis į sunkvežimius ir saugumo pajėgas. Be to, Kalė stovykloje gyvenantys migrantai tapo kraštutinių dešiniųjų taikiniu – šios grupės puldinėjo „džiunglių“ pakraščiuose gyvenančius migrantus.
Dėl žmonių nepasitenkinimo ir nuolatinių konfliktų vasario 15 d. buvo nuspręsta, kad pietinė stovyklos dalis turės būti iškraustyta.
Teoriškai, priverstinis iškraustymas prieštarauja Prancūzijos įstatymams, kuriuos teigiama, kad niekas negali būti išmestas iš būsto žiemos mėnesiais.
Tačiau Prancūzijos valdžia teigia, jog pasiūlys migrantams alternatyvų būstą: nakvynę prieglobsčio centre, kurį sudaro sustatyti kroviniai konteineriai. Čia gali apsistoti 1,5 tūkst. žmonių, tačiau vietų likę vos 300.
Kita galimybė pabėgėliams: pervažiuoti į įvairius pabėgėlių centrus, kurių Prancūzijoje iš viso 102. Tačiau ir jie yra perpildyti.
Be to, tai reikštų, kad šiems žmonėms teks pasitraukti toliau nuo Lamanšo sąsiaurio ir galimybės patekti į Jungtinę Karalystę. O to migrantai nenori.
„Jiems nėra kur eiti“
Iš konteinerių padarytoje prieglaudoje vietos užteks ne visiems, o į pabėgėlių centrus daugybė migrantų nenorės vykti.
„Maždaug 500-1000 žmonių tiesiog pradings, nes jie neturi kur eiti, – sakė organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovas Michelis Janssensas. – Tai (red. priverstinis iškeldinimas) yra nežmoniška. Mes nekovojame už tai, kad jie pasiliktų stovykloje, tačiau norime, kad migrantai gyventų žmogiškomis sąlygomis“.
M.Janssensas teigė, kad dėl priverstinio iškeldinimo daugybė žmonių netrukus apsistos naujose, savo pačių sukurtose stovyklavietėse.
„Mes neturime, kur eiti. Jei jie mus iškeldins, turėsime didžiulių problemų“, – teigė vienas iš Afganistano pabėgęs vyras.
Labdaros organizacija „Auberge des Migrants“ baiminasi, kad iš pietinės Kalė „džiunglių“ dalies iškeldintos šeimos turės gyventi dar prastesnėmis sąlygomis, nei iki šiol. Jie ims glaustis tokiose vietose, kur jų negalės pasiekti humanitarinė pagalba.
Organizacijos atstovai taip pat kritikuoja Prancūzijos valdžią dėl staigaus sprendimo: esą savaitė, kuri buvo duota žmonėms išsikelti, yra per trumpas laikas – žmonės neras alternatyvaus būsto.
Be to, baiminamasi, koks likimas laukia be tėvų stovykloje gyvenančių vaikų. Prancūzijos valdžia nepateikė jokių planų, kaip elgsis su iškeldintais mažamečiais.
