„Taip, mes norime išsaugoti Šengeną, bet vienintelė galimybė
tai padaryti – sustiprinti išorinės sienos kontrolę. Mes manome,
kad Šengenas yra europinis konstruktas, mūsų bendros pilietybės
ženklas, o tai labai svarbu mūsų vidaus rinkai norint, kad ji gerai
funkcionuotų. Būtų didžiulis žingsnis atgal, jei atsidurtume
situacijoje, kai savaitė po savaitės viena šalis po kitos imtų
atkurti savo nacionalines sienas“, – sakė H. Desiras.
Prancūzijos ministras Europos reikalams apeliavo į europinę
vienybę.
„Tai ne tik Graikijos ir Italijos siena, tai yra ES siena.
(...) Mums reikia su tuo tvarkytis išvien“, – sakė H. Dėziras.
Jis teigė, kad kiekviena šalis galėtų prisidėti ne tik lėšomis
ar priemonėmis „Frontex“ tarnybai, bet ir žmogiškaisiais resursais.
„Yra poreikis, kad kiekvienoje šalyje mes užtikrintume, jog
dalis mūsų sienos apsaugos tarnybos galėtų būti mobilizuota ir per
kelias dienas išvyktų į vietas prie išorinių Europos sienų , kur
susiklosčiusi kritinė situacija“, – teigė H. Desiras.
Be to, anot jo, svarbu kovoti su kontrabandininkais, padėti
Sirijos kaimynėms priimti pabėgėlius geresnėmis sąlygomis,
užtikrinti alternatyvą nelegaliam migracijos keliui bei griežtą
asmenų identiteto kontrolę.
Daugiau nei milijonas migrantų jūra atkeliavo į Europą pernai,
dar 3 tūkst. 771 asmuo yra laikomas dingusiu be žinios arba
žuvusiu.
ELTA primena, kad per dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti
1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja,
tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvena tik keturi pabėgėliai – gruodžio
15-ąją į Lietuvą iš Graikijos atvykusi keturių asmenų irakiečių
šeima.
Graikijoje ir Italijoje stringant pabėgėlių procesui dar kelių
pabėgėlių šeimų – apie 10 žmonių iš Sirijos arba Irako – laukiama
Lietuvoje kovą.
