Tačiau Kelno policijos vadovas pripažįsta, kad didžioji dalis įtariamųjų, grabaliojusių moteris ir dalyvavusių kituose išpuoliuose, kurie visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas dėl Vokietijos gebėjimo integruoti pabėgėlius, taip ir nebus išaiškinta.
Pirmajame iš trijų teisiamųjų teisme, kuris vyko tame pačiame vakariniame Vokietijos mieste, buvo nagrinėjama 23 metų marokiečio, prisipažinusio pardavus pasisavintą moters telefoną, byla.
Kaltinamajam teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę ir 100 eurų piniginę baudą. Kitos dvi bylos taip pat susijusios su turto vagystėmis, o ne lytiniais nusikaltimais.
Jų kaltinamieji, 22 metų tunisietis ir 18 metų marokietis buvo teisiami už vieno vyro fotoaparato vagystę prie Kelno katedros ir centrinės traukinių stoties.
Smurtaujančios atvykėlių gaujos dar labiau pakurstė įtampą Vokietijoje, į kurią per 2015 metus atvyko beveik 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų, daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Irako.
Dėl kilusio smurto protrūkio kanclerė Angela Merkel sulaukė kritikos už plačiai atvertas šalies sienas nuo karo bėgantiems prieglobsčio ieškotojams.
Šiais nusikaltimais pasinaudojo dešiniųjų radikalų populistinės grupuotės, kurios pradėjo organizuoti demonstracijas prieš „sekso džihadistus“ ir „pabėgėlius – prievartautojus“.
Kelno policija sulaukė daug kritikos už tai, kad neįstengė suvaldyti per Naujųjų sutiktuves kilusios sumaišties ir kelias dienas tai slėpė.
Policija dėl smurto gavo šimtus pareiškimų baudžiamosioms byloms pradėti. Pareigūnai nustatė 75 įtariamuosius ir suėmė 13 įtariamųjų dėl turto vagysčių, tačiau tik vieną įtariamą seksualiniu smurtu.
Dauguma lytinių nusikaltėlių gali taip ir likti nesugauti, atsižvelgiant į prastą stebėjimo kamerų įrašų kokybę ir įtariamus nusikaltimus galinčių paliudyti asmenų trūkumą, sakė Kelno policijos vadovas Juergenas Mathiesas britų transliuotojui BBC.
