Raketa, kurios galvutėje vietoje branduolinio užtaiso buvo
sumontuoti stebėsenos prietaisai, buvo paleista 11 val. 1 min. vietos
(penktadienį 9 val. 1 min. Lietuvos) laiku, nuskriejo link karinio
poligono Ramiajame vandenyne prie Kvadžaleino atolo Maršalo salose,
už maždaug 4 tūkst. km į pietvakarius nuo Honolulu.
Maždaug po 30 minučių raketos viršutinė pakopa, kurioje
nešamas naudingasis krovinys, pasiekė numatytą taikinį, 575-osios
bandomųjų skrydžių eskadrilės vadas pulkininkas Craigas Ramsey informavo grupę stebėtojų, tarp jų gynybos
sekretoriaus pavaduotoją Robertą Worką ir
admirolą Cecilį Haney – JAV Strateginių pajėgų
štabo viršininką.
Šis bandymas, pavadintas „Glory Trip 218“ buvo jau antrasis
nuo praeito šeštadienio ir tęsiantis bandymų seriją, kuria
siekiama patikrinti Šaltojo karo laikų strateginių balistinių
raketų ir visų jų komponentų patikimumą.
Raketos „Minuteman
3“, priimtos į ginkluotę 1970 metais, buvo planuotos naudoti tik
10 metų, bet jų tarnybos laikas užsitęsė daug ilgiau. Jos tokios
senos, kad kai kurios itin svarbios atsarginės detalės dabar jau
nebegaminamos.
JAV karinės oro pajėgos turi 450 raketų „Minuteman“ – po
150 kiekviename iš trijų raketų laukų Vajominge, Montanoje ir
Šiaurės Dakotoje.
Keliskart per metus viena raketa iškeliama iš
savo šachtos ir išvežama į Vandenbergą be savo branduolinės
kovinės galvutės, kur atliekamas bandomasis paleidimas. Atgrasomasis poveikis „Minuteman“ bandymais siekiama ne vien patikrinti šių
ginklų techninę būklę, bet ir sustiprinti JAV branduolinio
arsenalo atgrasomąjį poveikį.
Amerikos kariškiai įsitikinę, kad
tuo atveju, jeigu potencialūs agresoriai bus įsitikinę, kad JAV
branduolinės raketos ir bombos yra nuolat laikomos parengtos, karo,
nei viena šalies priešininkė nedrįs išprovokuoti branduolinio
konflikto. Šios žinios įtikimumą gali sumažinti bet kokie branduolinių
pajėgų silpnumo arba nestabilumo ženklai.
2013–2014 metais
naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) buvo paskelbusi
pranešimų apie problemas dėl karių kovinės dvasios, vadovavimo ir
įrangos daliniuose, atsakinguose už „Minuteman“ arsenalą.
Sausį Karinės oro pajėgos pripažino, kad 2014-ųjų gegužę dėl
techninio personalo klaidų buvo apgadinta viena branduoliniu užtaisu
apginkluota raketa.
Prieš ketvirtadienį įvykdytą bandymą R.Workas sakė matantis
gerą pažangą šalinant problemas branduolinių raketų daliniuose.
Jis taip pat tvirtino, kad bandomieji paleidimai iš Vandenbergo
bazės yra kritiškai svarbūs.
„Tai signalas visiems, turintiems branduolinių ginklų, kad
esame pasiruošę panaudoti branduolinius ginklus ginti mūsų
šaliai, jeigu to prireiktų“, – sakė Pentagono vadovo
pavaduotojas.
„Turime tai daryti, kad pademonstruotume, jog šios raketos,
nors ir senos, gali išlikti veiksmingiausiomis arba vienomis
veiksmingiausių raketų pasaulyje“, – vėliau pridūrė jis.
KOP pareigūnai sakė, kad raketų bandymai stiprina kovinę
dvasią, suteikdami paleidimo komandoms ir kitiems kariams atsitraukti
nuo įprastų pareigų ir dalyvauti tikroje paleidimo procedūroje.
Visą kitą tarnybos laiką jie apskritas paras praleidžia
požeminėse raketinių pajėgų vadavietėse, vildamiesi, kad
įsakymas panaudoti tuos ginklus niekada nebus gautas.
Virdžinijos mieste Arlingtone įsikūrusio Leksingtono instituto
gynybos analitikė Constance Baroudos sakė, kad
„Minuteman“ bandomieji paleidimai pasižymi dideliu atgrasomuoju
poveikiu.
„Iš esmės atgrasymas neveikia, jeigu grėsmė nelaikoma
įtikinama, – sakė ji. – Taigi, kaskart, kai išbandome ICBM
(tarpžemynines balistines raketas), demonstruojame ne vien tai, kad
tie ginklai veikia, bet ir kad jie yra parengti būti paleisti.
Kai
atliekami tokie bandymai, rusai, kinai ir kiti tarptautiniai veikėjai
stebi; (tie bandymai) siunčia žinią potencialiam agresoriui, kad
jie nesiimtų nieko, dėl ko tektų gailėtis.“ JAV ir Rusija turi didžiausius branduolinius arsenalus, o abi
šalys reguliariai atlieka tarpžemyninių raketų bandymus. Rusijoje
tokie bandymai paprastai atliekami dažniau – iš dalies dėl fakto,
kad Maskva kuria naujas raketas, o „Minuteman 3“ yra vienintelė
JAV turima ICBM.
JAV karinės oro pajėgos planuoja sukurti naujos
kartos balistinę raketą, bet ji veikiausiai būtų priimta į
ginkluotę ne anksčiau negu 2030 metais.
Pavelas Podvigas, nepriklausomas Rusijos branduolinių pajėgų
analitikas, vadovaujantis tinklaraščiui RussianForces.org, sakė
duodamas interviu, kad Maskva mažiau negu Vašingtonas akcentuoja
raketų bandymų siunčiamą atgrasomąją žinią.
„Jie (rusai) nori įsitikinti, kad raketos tebeveikia, – sakė
jis. – Bet ta žinia yra tiek pat skirta jiems patiems, kiek ir
aplinkiniam pasauliui.“
Kita vertus, Šiaurės Korėja siekia didžiausio politinio
poveikio, leisdama savo raketas arba sprogdindama branduolinius
užtaisus, iš kurių vėliausias buvo detonuotas sausio 6 dieną.
Galimybė, kad Šiaurės Korėja įstengs pasigaminti pakankamai
mažą branduolinę kovinę galvutę, kad ją galėtų nešti
tarpžemyninė balistinė raketa, yra viena iš nerimą keliančių
priežasčių, kurią Amerikos pareigūnai pateikia kaip pateisinimą
investuoti dešimtis milijardų dolerių į naujas JAV ICBM ir kitų
tipų branduolinius ginklus.