Penktadieninių rinkimų, įvykusių praėjus vos mėnesiui po to,
kai pagal Teherano susitarimą su pasaulio galiybėmis branduoliniu
klausimu Iranui buvo panaikintos sankcijos, rezultatai bus laikomi de
facto referendumu dėl prezidento Hassano Rouhani vyriausybės.
Politiškai nuosaikus H.Rouhani viliasi, kad aljansas su reformų
šalininkais gali eliminuoti ar bent jau apriboti konservatorių
dominavimą parlamente ir suteikti jam šansą priimti socialines bei
politines reformas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Hosseinas-Ali Amiri
valstybinei televizijai sakė, kad mažiausiai
33 mln. iš 55 mln. balsavimo teisę turinčių iraniečių dalyvavo
renkant parlamentą ir vadinamąją Ekspertų asamblėją –
įtakingą dvasininkų instituciją, kuri skiria šalies
aukščiausiąjį lyderį ir prižiūri jo darbą.
„Šie skaičiai didės“, nes dar ne visi balsalapiai buvo
suskaičiuoti, pridūrė H.-A.Amiri.
Virtinėje miestų, kurių apylinkėse nei vienas kandidatas
negavo daugiau kaip 25 proc. balsų, bus organizuotas antras rinkimų
ratas, sakė jis, bet daugiau detalių nepateikė.
Pareigūnai oficialių rezultatų dar nepaskelbė, bet pusiau
valstybinių naujienų agentūrų „Fars“ ir „Mehr“
šeštadienio pranešimai ir naujienų agentūros AP prognozės rodo,
kad kandidatai iš Irano įtakingos griežtosios linijos stovyklos
pasirodė prasčiau. Reformų šalininkai, siekiantys didesnių
demokratinių permainų ir geresnių ryšių su Vakarais, regis,
pasirodė geriausiai nuo 2004 metų.
Galutinius rinkimų į 290 vietų parlamentą rezultatus dar
turės patvirtinti konservatorių dominuojama Sergėtojų taryba,
kuriai pavesta stebėti balsavimą, tad galutinių rezultatų laukiama
tik po kelių dienų.
Parlamentarai yra renkami ketveriems metams. Tuo tarpu 88 narių
Ekspertų asamblėja, kuri prižiūri aukščiausiojo lyderio ajatolos
Ali Khamenei darbą, renkama aštuonerių metų
kadencijai. Jei 76 metų A.Khamenei per tą laiką mirtų, Ekspertų
asamblėjos nariai išrinktų jo įpėdinį.
Pirmųjų rezultatų laukiama iš provincijų, o sostinėje, kur
gyvena 12 mln. žmonių ir kur buvo renkama 30 parlamentarų, balsams
suskaičiuoti prireiks maždaug trijų dienų.
A.Khamenei, kuris turi aukščiausią valdžią šioje islamo
respublikoje, buvo tarp pirmųjų savo balsą atidavusių rinkėjų ir
ragino 55 mln. balsavimo teisę turinčių iraniečių pasekti jo
pavyzdžiu, nes „tai yra ir pareiga, ir teisė“.
Rinkėjų aktyvumas prieš ketverius metus įvykusiuose parlamento
rinkimuose buvo 64 proc. visos šalies mastu ir 48 proc. Teherane.
Nušalinti tūkstančiai kandidatų
Didesnis rinkėjų aktyvumas padėtų H.Rouhani ir jo
sąjungininkams po to, kai daug nuosaikių pažiūrų rinkėjų 2012
metais balsuojant nedalyvavo, protestuodami prieš griežtosios
linijos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado
perrinkimą trejais metais anksčiau.
H.Rouhani, kuris dėl savo dvasininko kvalifikacijos ir noro
derėtis yra vadinamas „šeichu diplomatu“, buvo varomoji jėga
siekiant susitarimo su pasaulio galiomis, kurį jis pasiekė
nepaisydamas politinio spaudimo namuose.
Šis susitarimas su galingosiomis, vadovaujamomis Jungtinių
Valstijų, kurias Teheranas laiko pagrindinėmis savo
priešininkėmis, pakurstė atsigavimo Irane viltis. Tačiau šalies
ekonomika pastaruoju metu buvo ištikta stagnacijos, nors 2014–2015
metais pakilo iš didelės recesijos.
„Vilties sąrašu“ pasivadinusi provyriausybinė koalicija iš
nuosaikių ir reformoms pritariančių kandidatų šiuose rinkimuose
atstovauja prezidento ambicijoms.
Jei rinkėjai parėmė H.Rouhani šalininkus, jis galbūt galės
pakeisti jėgų pasiskirstymą parlamente ir, potencialiai, priimti
iki šiol blokuojamus įstatymų projektus, numatančius ekonomikos,
socialines ir politines reformas.
Pasirengimą rinkimams temdė prieštaringi vertinimai dėl to,
kuriems kandidatams buvo leista dalyvauti. Tūkstančiams kandidatų
buvo neleista balotiruotis.
Reformų šalininkai sako, kad nukentėjo labiausiai ir kad
uždraudus dalyvauti žinomiausiems jų veidams jiems liko dar
neišbandyti kandidatai.
Parlamento rinkimuose dalyvavo iš viso 4 844 kandidatai, kurių
maždaug 10 proc. yra moterys. Tik 159 dvasininkai – penktadalis
pateikusiųjų prašymus – varžėsi dėl vietų Ekspertų
asamblėjoje.