„Pabrėžėme, kad svarbu priimti rinkimų įstatymą, kuris
sudarytų sąlygas surengti vietos rinkimus iki 2016-ųjų pirmosios
pusės pabaigos“, – sakė J.-M.Ayraultas pasibaigus ministrų
susitikimui Paryžiuje.
Tačiau Ukrainos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai nebuvo
nusiteikę optimistiškai dėl pastarojo susitarimo užsitęsusiose
derybose, per kurias abi pusės skundėsi dėl pažangos stygiaus.
„Turime sugebėti užtikrinti, kad tie rinkimai būtų
organizuojami saugiai; mums reikia, kad mūsų teritorija būtų
saugi“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas Pavlo Klimkinas.
Kijevas seniai tvirtina, kad neramiame rytiniame šalies regione
turi visiškai liautis kovos veiksmai, kad būtų galima surengti
rinkimus.
„Nesu patenkintas, kaip Kijevas ir Maskva veda šias derybas“,
– nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris
Steinmeieris, o jo kolega iš Rusijos
Sergejus Lavrovas po susitikimo išvyko nepabendravęs su
žiniasklaida.
Visi keturi diplomatijos vadovai pasisakė už tai, kad iki
balandžio 30 dienos „būtų paleisti ir iškeisti visi belaisviai
ir neteisėtai kalinami žmonės“, nurodė J.-M.Ayraultas.
Šis susitikimas buvo surengtas įgyvendinant Minsko susitarimą,
kuris buvo pasirašytas pernai vasarį tarp Kijevo ir Kremliaus
palaikomų separatistų, tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai
bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tame paliaubų susitarime numatytos įvairios politinės,
ekonominės ir socialinės priemonės, turinčios sudaryti sąlygas
užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris nuo 2014 metų balandžio
nusinešė jau apie 9 000 gyvybių.
Nors pasirašius paliaubų susitarimą smurtas smarkiai
sumažėjo, pažangos įgyvendinant kitus to susitarimo punktus
pastaraisiais mėnesiais buvo mažai.