B.Zanjani pagarsėjo, kai šaliai vadovavo prezidentas Mahmoudas
Ahmadinejadas : šis verslininkas rasdavo
būdų Teheranui gauti užsienio valiutos tuo metu, kai šiitiškos
respublikos bankams buvo taikomos finansinės sankcijos dėl jos
vykdomos branduolinės programos.
B.Zanjani buvo nuteistas už sukčiavimą ir ekonominiu
nusikaltimus, bet jis vis tiek turės atlyginti valstybei padarytą
žalą, teismo atstovas Gholam Hosseinas Mohseni-Ejeie sakė per savaitinę spaudos konferenciją.
Vyras, vadovaujantis „Sorinet“ grupei, turinčiai turto
Turkijoje, JAE ir Malaizijoje, buvo sulaikytas 2013 metų gruodžio
30 d. Jam pareikšti kaltinimai padarius finansiniu sukčiavimu ir
korupcija žalos valstybei. Jis buvo apkaltintas gautų iš naftos
pardavimo apeinant sankcijų režimą lėšų grobstymu.
2012 metais JAV ir Europos Sąjungos šalys įtraukė B Zandžanį į
juodąjį asmenų, apeinančių sankcijas, sąrašą. 2013-ųjų balandį JAV
iždas apkaltino verslininką kliudžius Irano sankcijoms atliekant
machinacijas naftos eksporto srityje, sukčiaujant Irano vyriausybės
lėšomis.
Analogiškų skundų jam pateikta ir Europos Sąjungoje. 2014
metų vasario mėnesį Irano prezidentas Hassanas Ruhani užsakė tyrimą dėl biudžeto lėšų iššvaistymo atliekant
korumpuotas machinacijas su Irane išgaunama nafta.
Retas viešas procesas
Ši byla buvo nagrinėjama viešai, nors tokie procesai Irane
dažniausiai vyksta už uždarų durų. Du kiti kaltinamieji šioje
byloje taip pat buvo nuteisti dėl „korupcijos žemėje“ –
sunkiausio nusikaltimo pagal šalies baudžiamąjį kodeksą, todėl
jiems irgi buvo skirta mirties bausmė.
„Pirminės instancijos teismas pasmerkė tuos tris
kaltinamuosius mirčiai; taip pat nurodyta atlyginti žalą
ieškovui“, – sakė G.H.Mohseni-Ejeie, patikslinęs, kad
kompensacija turės būti sumokėta Naftos pramonės ministerijai.
Kaltinamieji taip pat turės sumokėti „baudą, lygią
ketvirtadaliui išplautų pinigų“, nurodė teismo atstovas, bet
tikslios sumos neįvardijo.
B.Zanjani, kuris dar galės pateikti apeliaciją, tvirtino
neįvykdęs jokio nusikaltimo, sakydamas, kad vienintelė priežastis,
kodėl tie pinigai nepasiekė Naftos pramonės ministerijos, buvo
Vakarų šalių sankcijos, neleidusios atlikti tokio lėšų
pervedimo.
Vis dėlto ši byla buvo nagrinėjama po ne kartą skelbtų
dabartinės prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) vyriausybės
pareiškimų, kad per M.Ahmadinejado vadovavimo laikotarpį šalyje
klestėjo korupcija ir neteisėtas komisinių mokėjimas. Irano
teismai šiuo metu nagrinėja kelias kitas korupcijos bylas.
„Korumpuoti parazitai“
B.Zanjani žiniasklaidai duotuose interviu ne kartą sakė, kad
jam buvo patikėta rasti būdų, kaip apeiti sankcijas, kad pinigai
grįžtų į Iraną, ir kad už šį darbą jis gaudavo komisinius iš
M.Ahmadinejado vyriausybės.
Tačiau pernai spalį H.Rouhani naftos ministras Bijanas Zanganeh
(Bidžanas Zangana) pasiuntė užuominų apie pasikeitusią politinę
pusiausvyrą Irane, kritikuodamas tarpininkus, tokius kaip B.Zanjani,
kuris prieš areštą girdavosi savo dideliu asmeniniu turtu.
Irano žiniasklaida skelbė, kad to verslininko turtas vertas apie
13,5 mlrd. dolerių.
Kalbėdamas po to, kai Iranas sudarė susitarimą su galingosiomis
šalimis dėl savo branduolinės programos, atvėrusį kelią
aktyvesnei užsienio bendrovių veiklai šiitiškos respublikos naftos
sektoriuje, B.Zanganeh ragino investuotojus tvarkyti reikalus
tiesiogiai su ministerija ir vengti trečiųjų šalių.
„Mes niekiname korumpuotus parazitus, kurie nori siurbti šalies
kraują netgi tokioje padėtyje“, – sakė B.Zanganeh per vieną
naftos ir energetikos sektoriaus renginį sostinėje, kai buvo
nagrinėjama B.Zanjani byla.
„Patariu užsienio bendrovėms laikytis atokiai nuo tų
korumpuotų asmenų“, kurie nežino nieko kita, tik apgaudinėti,
ragino ministras.
„Jie jums sakys, kad kol nesumokėsit jiems komisinių, jūsų
darbai nejudės iš vietos. Netikėkit jais“, – pridūrė
B.Zanganeh.
B.Zanjani buvo tarp Irano piliečių, kuriems buvo taikomos JAV ir
Europos sankcijos.