B.Zanjani pagarsėjo, kai šaliai vadovavo prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas : šis verslininkas rasdavo būdų Teheranui gauti užsienio valiutos tuo metu, kai šiitiškos respublikos bankams buvo taikomos finansinės sankcijos dėl jos vykdomos branduolinės programos.
B.Zanjani buvo nuteistas už sukčiavimą ir ekonominiu nusikaltimus, bet jis vis tiek turės atlyginti valstybei padarytą žalą, teismo atstovas Gholam Hosseinas Mohseni-Ejeie sakė per savaitinę spaudos konferenciją.
Vyras, vadovaujantis „Sorinet“ grupei, turinčiai turto Turkijoje, JAE ir Malaizijoje, buvo sulaikytas 2013 metų gruodžio 30 d. Jam pareikšti kaltinimai padarius finansiniu sukčiavimu ir korupcija žalos valstybei. Jis buvo apkaltintas gautų iš naftos pardavimo apeinant sankcijų režimą lėšų grobstymu.
2012 metais JAV ir Europos Sąjungos šalys įtraukė B Zandžanį į juodąjį asmenų, apeinančių sankcijas, sąrašą. 2013-ųjų balandį JAV iždas apkaltino verslininką kliudžius Irano sankcijoms atliekant machinacijas naftos eksporto srityje, sukčiaujant Irano vyriausybės lėšomis.
Analogiškų skundų jam pateikta ir Europos Sąjungoje. 2014 metų vasario mėnesį Irano prezidentas Hassanas Ruhani užsakė tyrimą dėl biudžeto lėšų iššvaistymo atliekant korumpuotas machinacijas su Irane išgaunama nafta.
Retas viešas procesas
Ši byla buvo nagrinėjama viešai, nors tokie procesai Irane dažniausiai vyksta už uždarų durų. Du kiti kaltinamieji šioje byloje taip pat buvo nuteisti dėl „korupcijos žemėje“ – sunkiausio nusikaltimo pagal šalies baudžiamąjį kodeksą, todėl jiems irgi buvo skirta mirties bausmė.
„Pirminės instancijos teismas pasmerkė tuos tris kaltinamuosius mirčiai; taip pat nurodyta atlyginti žalą ieškovui“, – sakė G.H.Mohseni-Ejeie, patikslinęs, kad kompensacija turės būti sumokėta Naftos pramonės ministerijai.
Kaltinamieji taip pat turės sumokėti „baudą, lygią ketvirtadaliui išplautų pinigų“, nurodė teismo atstovas, bet tikslios sumos neįvardijo.
B.Zanjani, kuris dar galės pateikti apeliaciją, tvirtino neįvykdęs jokio nusikaltimo, sakydamas, kad vienintelė priežastis, kodėl tie pinigai nepasiekė Naftos pramonės ministerijos, buvo Vakarų šalių sankcijos, neleidusios atlikti tokio lėšų pervedimo.
Vis dėlto ši byla buvo nagrinėjama po ne kartą skelbtų dabartinės prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) vyriausybės pareiškimų, kad per M.Ahmadinejado vadovavimo laikotarpį šalyje klestėjo korupcija ir neteisėtas komisinių mokėjimas. Irano teismai šiuo metu nagrinėja kelias kitas korupcijos bylas.
„Korumpuoti parazitai“
B.Zanjani žiniasklaidai duotuose interviu ne kartą sakė, kad jam buvo patikėta rasti būdų, kaip apeiti sankcijas, kad pinigai grįžtų į Iraną, ir kad už šį darbą jis gaudavo komisinius iš M.Ahmadinejado vyriausybės.
Tačiau pernai spalį H.Rouhani naftos ministras Bijanas Zanganeh (Bidžanas Zangana) pasiuntė užuominų apie pasikeitusią politinę pusiausvyrą Irane, kritikuodamas tarpininkus, tokius kaip B.Zanjani, kuris prieš areštą girdavosi savo dideliu asmeniniu turtu.
Irano žiniasklaida skelbė, kad to verslininko turtas vertas apie 13,5 mlrd. dolerių.
Kalbėdamas po to, kai Iranas sudarė susitarimą su galingosiomis šalimis dėl savo branduolinės programos, atvėrusį kelią aktyvesnei užsienio bendrovių veiklai šiitiškos respublikos naftos sektoriuje, B.Zanganeh ragino investuotojus tvarkyti reikalus tiesiogiai su ministerija ir vengti trečiųjų šalių.
„Mes niekiname korumpuotus parazitus, kurie nori siurbti šalies kraują netgi tokioje padėtyje“, – sakė B.Zanganeh per vieną naftos ir energetikos sektoriaus renginį sostinėje, kai buvo nagrinėjama B.Zanjani byla.
„Patariu užsienio bendrovėms laikytis atokiai nuo tų korumpuotų asmenų“, kurie nežino nieko kita, tik apgaudinėti, ragino ministras.
„Jie jums sakys, kad kol nesumokėsit jiems komisinių, jūsų darbai nejudės iš vietos. Netikėkit jais“, – pridūrė B.Zanganeh.
B.Zanjani buvo tarp Irano piliečių, kuriems buvo taikomos JAV ir Europos sankcijos.
