Apsaugos bendrovės „Servo“ darbuotojo, pasprukusio su bankomatams skirtais milijonais zlotų, nuotraukos aštuonis mėnesius kabojo visame krašte. Ir kai jau atrodė, kad ieškomiausio plėšiko niekada nepavyks pagauti, policija pranešė jį sučiupusi.
Labiausiai Lenkiją pribloškė žinia, kad plėšikas nei buvo pabėgęs į užsienį, nei tūnojo pasislėpęs rūsyje. Jis nesislapstydamas dirbo siuvėju vienoje Lodzės įmonėje.
Visiškai išvaizdą pakeitęs vyriškis galbūt taip ir būtų likęs neatpažintas, jei ne talentingas kriminalistikos ekspertas grafologas. Jo uždavinys buvo ypač sunkus, mat turint vien 4 parašo raides reikėjo nustatyti, ar jų autorius yra ieškomas asmuo.
Sukurpė genialų planą
Siuvėją apiplėšimui pasamdę nusikaltėliai viską buvo idealiai suplanavę. Jie pavogė ir perdirbo trumpą pavardę turinčio žmogaus pasą, o siuvėją įkalbino užsiauginti barzdą ir vartoti anabolikus – per pusmetį jis pavirto stambiu putliažandžiu.
Po įvykdyto nusikaltimo siuvėjas vėl tapo liesu vyriškiu, tad net bendradarbiai neatpažino stambaus plėšiko.
Kad niekas nepastebėtų tokių asmenybės pokyčių, siuvėjas pareiškė laikinai išvykstantis padirbėti į užsienį. Tada jis visiškai pakeitė savo išvaizdą ir įsidarbino Lodzės apsaugos bendrovėje „Servo“.
Darbdaviams jis pateikė suklastotą pasą, sveikatos pažymėjimą ir patvirtinimą, kad yra baigęs inkasatorių kursus ir turi tokio darbo patirties.
Po kelių savaičių aferistas buvo perkeltas dirbti inkasatoriumi į Poznanę, kad pavaduotų atostogauti išėjusį „Servo“ filialo darbuotoją. Kelias savaites su dviem kitais kolegomis sąžiningai vežiojęs pinigus į bankomatus nusikaltėlis vieną dieną netikėtai paspruko šarvuota mašina, kuria buvo vežama 8 mln. zlotų.
Sukčius paspruko, kai du jo kolegos išlipo iš automobilio ir nuėjo įdėti pinigų į kasetę bankomate Svažendze netoli Poznanės.
Kadangi tai buvo pirmas pinigų išvežiojimo adresas, šarvuotoje mašinoje liko beveik visa bankomatams skirta pinigų suma. O tiek daug grynųjų buvo vežama todėl, kad „Servo“ prižiūrėjo didžiausio Lenkijos banko „PKO BP“ bankomatus.
Inkasatoriai ne iš karto suvokė, kad jų kolega paspruko. Mat sukčius jiems radijo ryšiu pareiškė, kad yra kitoje pastato pusėje, vėliau – dar kitoje.
Panaikino net kvapus
Bet tada ryšys su apsimetėliu inkasatoriumi dingo. Policija po kelių valandų miške rado banko mašiną, kuri buvo išpurkšta specialiu skysčiu, naikinančiu visus pėdsakus ir kvapus.
Nepavyko aptikti ir jokių Dudos pirštų atspaudų, nes jis visą laiką dirbo mūvėdamas pirštines. Jis teigė, kad gydosi odos ligą.
Varšuvos žiniasklaida nusikaltimą pavadino viena gudriausių vagysčių Lenkijos istorijoje. Policija nežinojo tikros plėšiko pavardės, neturėjo jo pirštų atspaudų ir net nenutuokė, kaip sukčius iš tikrųjų atrodo.
Įkliuvo dėl pokalbių
Kaip policijai pavyko išsiaiškinti, kad plėšikas iš tiesų yra 46 metų siuvėjas Krzysztofas M. – vedęs, niekuo iki tol neprasikaltęs dviejų vaikų tėvas?
Kriminalistai nusprendė patikrinti visų bendrovės „Servo“ apsaugininkų ir jų šeimos narių pokalbių telefonu išklotines. Tai padėjo atskleisti, kad vienas buvęs ir vienas dabartinis kompanijos darbuotojas su „Servo“ direktoriaus pavaduotoju Grzegorzu Luczaku prieš apiplėšimą kalbėjosi net naktį. Be to, šio tarnautojo siūlymu M.Duda ir buvo pasiųstas dirbti į Poznanę.
Paaiškėjo ir tai, kad praėjus dviem mėnesiams po nusikaltimo vieno iš šių įtariamųjų uošvis į sąskaitą banke grynaisiais įnešė pusę milijono zlotų. O netrukus pokalbių išklotinės atvedė ir iki siuvėjo Krzysztofo M.
Galutinę šio vyro kaltę paliudijo grafologijos ekspertas, nustatęs, kad Dudos pavarde jis pasirašinėjo sau būdingu braižu, kurio nepavyko atsikratyti net po ilgų pratybų.
Tiesa, rasti pagrobtų milijonų dar nepavyko. Spėjama, kad didžioji dalis pinigų atsidūrė pas „Servo“ direktoriaus pavaduotoją G.Luczaką, kuris paspruko kaip tik tą dieną, kai buvo suimti du pirmi įtariamieji.
Šiaip ar taip, policininkai turbūt nudžiugino Lenkijos prezidentą. Jo įvaizdžio nuo šiol nebetemdo įtarimai, kad amžiaus apiplėšimą įvykdė jo bendrapavardis ar net tolimas giminaitis.
