„Balkanų skerdiku“ pramintas S.Miloševičius per 13 metų trukusį valdymą geležiniu kumščiu kurstė etninius konfliktus ir masines žudynes buvusioje Jugoslavijoje, ignoruodamas tarptautines sankcijas ir NATO bombardavimus.
Jis buvo rastas negyvas savo kameroje 2006 metais, būdamas 64 metais. S.Miloševičius iki pat galo laikėsi savo pozicijos, atmesdamas kaltinimus genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, kuriuos jam iškėlė Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (ICTY).
Nors buvo pašalintas iš prezidento posto per liaudies sukilimą 2000 metais, S.Miloševičius kai kuriems serbams išlieka didvyris. Kai kurie iš jų penktadienį nepabūgo smarkaus lietaus ir atėjo prie velionio lyderio kapo jo šeimos sode rytiniame Požarevaco mieste.
„Be jo serbai neturi nieko. Jis bent jau išgelbėjo tai, ką turime šiandien“, – sakė 86 metų Milanas Stojanovičius, kuris sunkiai ėjo ramsčiuodamasis lazda, lietaus lašams tekant jam per veidą.
Kai kurie atėjusieji prisiliesdavo prie S.Miloševičiaus biusto, pastatyto ant jo kapo, kiti žegnojosi ir pagerbdavo velionį tylos minute prie gėlėmis uždengto paminklo.
„Jis bent jau kovojo dėl Serbijos. Atėję į valdžią po jo pavertė mus vergais“, – skundėsi 58 metų Ana Petrovič, kuri sakė S.Miloševičiaus kapą lankanti kasmet.
S.Miloševičius buvo pirmasis pareigas einantis valstybės vadovas, kuriam buvo iškelti kaltinimai tarptautiniame tribunole. Jam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu jo kaltė būtų buvusi įrodyta.
Tačiau S.Miloševičius save laikė persekiojimu valstybės veikėju, kuris nesėkmingai stengėsi išsaugoti byrančią Jugoslavijos federaciją, ardomą separatistų ir „teroristų“.
