Paaiškėjo, kad vyras, kuris sąmoningai nukreipė lėktuvą rėžtis į Alpių šlaitus, turėjo gydytis psichiatrijos ligoninėje.
Ekspertų ataskaitoje skelbiama, kad „Germanwings“ antrąjį pilotą keletą savaičių prieš lėktuvo katastrofą gydytojai skatino užsirašyti į psichiatrijos ligoninę.
Civilinės aviacijos agentūros BEA ataskaitoje sakoma, kad A.Lubitzo organizme buvo rasta vaistų nuo depresijos citalopramo ir mirtazapino, taip pat migdomojo preparato zopiklono pėdsakų.
JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos pateikiamame citalopramo apraše sakoma, kad tas preparatas gali padidinti vaikų ir jaunų suaugusiųjų polinkį į savižudybę, „ypač vartojimo pradžioje arba bet kuriuo metu, kai dozė yra didinama arba mažinama“.
A.Lubitzas lėktuvą sudaužė būdamas 27 metų.
BEA vadovas Remi Jouty pripažino, kad lakūnai turi galimybę vartoti vaistus nuo depresijos ir nepranešti apie tai savo darbdaviams.
Ataskaitoje sakoma, kad agentūra BEA rekomenduoja vykdyti „reguliarias analizes“, tikrinant pilotus, ar jiems neišsivystė „psichologinių arba psichiatrinių problemų“.
Be to, pasaulio aviacijos institucijoms patariama nustatyti naujas taisykles, reikalaujančias, kad medicinos profesionalai perspėtų tarnybas tais atvejais, kai lakūno psichikos būklė atrodo kelianti pavojų žmonių saugumui.
Prancūzijos aviacijos katastrofų tyrėjai pažymėjo, kad dabartinis pilotų sertifikavimo procesas nesugebėjo nustatyti pavojaus, kurį kėlė A.Lubitzas.
Savo ataskaitoje apie 2015 metų kovą įvykusią tragediją agentūra BEA nurodė, kad vienas gydytojas buvo nukreipęs A.Lubitzą į psichiatrijos kliniką likus dviem savaitėms iki lėktuvo sudužimo.
BEA pabrėžė, per kelias savaites iki to incidento A.Lubitzas kreipėsi į daugelį gydytojų, tačiau jie neinformavo atitinkamų institucijų apie nerimą keliančią šio lakūno psichikos būklę.
Kadangi pats A.Lubitzas nieko neinformavo apie savo gydytojų padarytas išvadas, pasak BEA, „tarnybos arba jo darbdavys negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie būtų neleidę jam skraidyti“.
BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė žurnalistams, kad ekspertai, išanalizavę A.Lubitzui pasireiškusius simptomus, tuo metu padarė išvadą, kad jie „galbūt atitinka psichinio (lūžio) epizodą“.
Pasak jo, ši informacija nebuvo pateikta „Germanwings“.
Sukrėtė pasaulį
Prieš metus įvykusi „Germanwings“ lainerio katastrofa, per kurią žuvo visi 150 žmonių, skridusių iš Barselonos į Diuseldorfą, jau paskatino Europos aviacijos tarnybas rekomenduoti, kad pilotų kabinoje skrydžio metu visuomet būtų bent du žmonės.
Vis dėlto kai kurios šalys su tokia tvarka nesutinka, o Vokietijos pilotų profsąjunga įsitikinusi, kad toks sprendinys sukelia „pavojų, kurie nusveria bet kokius numanomus saugumo pagerinimus“.
Per lemtingą skrydį praeitų metų kovo 24-ąją lėktuvo antrasis pilotas A.Lubitzas užsirakino kabinoje, kai lainerio kapitonas išėjo į tualetą. Po dešimties minučių laineris „Airbus 320“ įsirėžė į kalno šlaitą; per šią katastrofą žuvo visi 144 keleiviai ir šeši įgulos nariai.
Tiriant paaiškėjo, kad A.Lubitzas sirgo depresija ir per kelerius ankstesnius metus lankėsi pas dešimtis gydytojų.
Tačiau pagal Vokietijos įstatymus nė vienas iš tų medikų neturėjo teisės informuoti lakūno darbdavių apie jo psichikos būklę, tad jam nebuvo uždrausta skraidyti.
Nuo šiol pasaulio aviacijos kompanijos turės apsvarstyti naujas taisykles, kai medikai privalės įspėti, jeigu jiems kils įtarimų dėl pilotų psichinės būklės.
Nepaisant 150 žmonių pražudžiusio antrojo piloto veiksmų, tyrėjai nemano, kad reikėtų keisti su pilotų kabina susijusių taisyklių.
BEA tikina, jog svarbu apsaugoti pilotus nuo grėsmės, kad į jų kabiną gali įsiveržti užpuolikai. Dabartinėse pilotų kabinose įrengta kodų sistema, kad nepasikartotų 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV vykę lėktuvų užgrobimai.
Anot A. Desjardino, neįmanoma sukurti tokios užrakto sistemos, kuri vienu metu apsaugotų nuo pavojų, sklindančių iš kabinos išorės ir iš jos vidaus.
Dauguma avialinijų ir už skrydžių priežiūrą atsakingų institucijų po Prancūzijos Alpėse įvykusios „Germanwings“ nelaimės pakeitė taisykles ir dabar reikalauja, kad kabinoje skrydžio metu būtų bent du žmonės.
Sudužimo vietoje rastame įrenginyje, fiksuojančiame garsą pilotų kabinoje, girdimas tik ritmingas A.Lubitzo kvėpavimas. Jis niekaip nepaaiškino, kodėl nusprendė nusižudyti ir kartu nužudyti visus lėktuve buvusius žmones.
