„Mūsų dvasia pakylėta iki dangaus. Režimas vienas negalės
išsilaikyti“, – sakė sukilėlių grupuotės „Jaish al-
Tahrir“ (Išlaisvinimo armija) vadas Raedas al Elewi Sirijos centrinėje Hamos provincijoje.
„Tai – pergalė“ opozicijos pajėgoms, siekiančioms
nuversti prezidento Basharo al Assado režimą, sakė
jis naujienų agentūrai AFP.
„Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslą ir išgelbėti
Assadą“, – pridūrė jis.
Maskvoje pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas nurodė
išvesti „pagrindinę dalį“ Rusijos pajėgų iš Sirijos,
praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo aviacijos smūgių kampanijos
B.Assadui paremti pradžios.
Rusijos pajėgų parama buvo naudinga Sirijos armijai ir jai
lojalioms pajėgoms, išsekintoms ilgus metus trukusio karo. Jos dėka
Sirijos režimui pavyko atgauti kelis rajonus, kuriuos buvo
užėmusios opozicinės pajėgos.
Nors Maskva tvirtino, kad 9 tūkst. jos karo pajėgų lėktuvų
skrydžių taikiniai buvo „teroristai“, Vakarai, jų
sąjungininkai regione ir vietiniai aktyvistai tvirtina, kad
daugiausia buvo bombarduojami nuosaikiųjų sukilėlių ir net
civilių objektai.
Alepo provincijoje, kur remiamas Rusijos oro pajėgų smūgių
Sirijos režimas gerokai pasistūmėjo į priekį, sukilėlių
pajėgų vadas Modaras Najjaras džiaugėsi
pranešimu apie Rusijos pajėgų atsitraukimą.
Rusijos pajėgų išvedimas „rodo, kad jie nesugebėjo įveikti
revoliucijos“, – sakė M.Najjaras naujienų agentūrai AFP,
pridurdamas, kad sukilėlių dvasia „labai pakilo“.
„Rusija įeis į istoriją kaip padėjusi žudikui Basharui (al
Assadui) pastaruosius penkis mėnesius, prisidėjusi prie civilių
gyventojų mirčių ir dešimčių ligonių, mokyklų ir kitų
visuomeninių objektų griovimo“, – sakė M.Najjaras, vienas
grupuotės „Jabha Shamiya“ (Levanto frontas) lyderių.
„Revoliucija tęsis kol režimas žlugs“, – pridūrė jis.
Maskvos ir Vašingtono grumtynės
Jungtinės Valstijos ir Rusija
tampo jau penkerius metus Sirijoje vykstančio karo virveles,
spausdamos priešingas to konflikto puse ir stengdamosi paveikti
besivaržančias regiono galiūnes, kad būtų pasiektas taikos
susitarimas, sako ekspertai.
Konfliktui žengiant į šeštus metus, į keblią padėtį
patekęs Damasko režimas ir susiskaldžiusi opozicija pradėjo naują
ratą netiesioginėse taikos derybose Ženevoje, kurioms tarpininkauja
Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura.
Vis dėlto iš tikrųjų sprendinys yra Rusijos ir Amerikos
rankose, sako ekspertai.
„Abi didžiosios galybės kalbasi viena su kita telefonu arba
per susitikimus visame pasaulyje. Tada jie informuoja savo
sąjungininkus Sirijoje ir de Misturą, kas buvo nuspręsta“, –
sakė veteranas opozicijos veikėjas Haythamas Manaa.
„Tada Rusija ir JAV nustato regioninėms galiūnėms raudonas
linijas, kurių joms nevalia peržengti. JAV uždraudžia turkams
surengti antžeminių pajėgų invaziją į Siriją ir prašo Saudo
Arabijos liautis siųsti ginklus. Rusija tą patį daro su Iranu“,
– pridūrė H.Manaa, kalbėdamasis su AFP.
Sirijos konfliktas prasidėjo 2011 metų kovo 15 dieną nuo
taikių protestų, per kuriuos buvo raginamas atsistatydinti
prezidentas Basharas al Assadas.
Tačiau taikūs protestai virto ginkluotu pasipriešinimu, kai
vyriausybė ėmėsi negailestingai triuškinti nepaklusniuosius. Į
šį konfliktą įsitraukė įvairūs svarbūs veikėjai: režimas,
opozicija, džihadistai, kurdai – ir jų visų atitinkami
sąjungininkai.
Rusija ir Jungtinės Valstijos naudojosi savo įtaka priešingoms
stovykloms šiame painiame kare, kad pasiektų svarbias paliaubas,
kurios galioja nuo vasario 27 dienos.
Monopolinės teisės dėl Sirijos
„JAV ir Rusija prisiėmė vadovavimą ir turi monopolines teises
sprendžiant Sirijos klausimą“, – sakė Carnegie fondo
už tarptautinę taiką Vašingtone kviestinis mokslininkas Josephas
Bahout.
Jo nuomonei pritarė ir Beirute įsikūrusio Libano Amerikos
universiteto politologijos profesorius Basselis Salloukhas.
„Iš tiesų tai, kas prasidėjo kaip neprievartinis judėjimas
už reformas, pavirto persiklojančia vidaus, regionine ir tarptautine
kova dėl Sirijos“, – sakė B.Salloukhas.
Jis prognozuoja, kad Sirijos konflikto sprendinio gaires nulems
„strateginiai Rusijos ir JAV interesai, o ne tos šalies žmonių
aspiracijos“.
Ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos delsė įsitraukti į tokį
sudėtingą ir nenuspėjamą konfliktą, koks vyksta Sirijoje.
„Nuomonė, kad būtume pajėgūs pakeisti... pusiausvyrą
vietoje, niekuomet nebuvo teisinga“, – sakė JAV prezidentas
Barackas Obama žurnalo „The Atlantic“
žurnalistui Jeffrey Goldbergui.
Kai Jungtinės Valstijos 2014 metų rugsėjį galiausiai ryžosi
kariniams veiksmams Sirijoje, jie tapo dalimi oro smūgių kampanijos
prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IV).
Po metų Rusija pradėjo savo antskrydžių kampaniją, siekdama
paremti B.al Assadą po to, kai Damasko režimas 2015-ųjų pavasarį
ir vasarą patyrė virtinę skaudžių pralaimėjimų.
Maskvos intervencija tapo svarbiu lūžio tašku B.al Assado
pajėgoms ir leido joms sutvirtinti savo pozicijas šalies pietuose,
centriniuose regionuose bei šiaurėje.
„Maskva ilgą laiką galvojo, kad (Damasko) režimas susitvarkys
savarankiškai. Tik Teheranas, kitas režimo sąjungininkas, skambino
pavojaus varpais“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas
užsienio diplomatas Sirijos sostinėje.
„Irano pareigūnai nuvyko į Maskvą pasakyti rusams, kad jei
šie tuojau pat neįsikiš, režimas žlugs“, – pridūrė jis.
Naujoji pasaulio tvarka
„Prašymai, kad veikėjai Sirijoje susitartų, buvo nesėkmingi
..., nes jų ideologiniai ir teritoriniai nesutarimai labai dideli,
– sakė Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų direktorius
Joshua Landisas. – Tačiau visi veikėjai yra
visiškai priklausomi nuo savo rėmėjų, todėl jie privalo vykdyti
savo ginklų tiekėjų reikalavimus.“
Vis dėlto Rusijos ir Amerikos spaudimas kariaujančioms
stovykloms Sirijoje turi savo ribas.
Apie pusę Sirijos teritorijos kontroliuoja „Islamo valstybė“
arba su teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusi grupuotė „al
Nusra Front“, o dėl tokios padėties sudėtinga įgyvendinti
dabartinį paliaubų susitarimą ir siekti tolesnio konflikto
sprendinio.
Be to, B.al Assado režimas neretai ne laiku kažką leptelėdavo.
Vasarį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP B.al Assadas
sakė siekiantis susigrąžinti kontrolę visoje Sirijoje, o tas
pareiškimas sulaukė griežto Rusijos vyriausybės atsako.
„Rusija labai rimtai įsitraukė į šią krizę –
politiškai, diplomatiškai, o dabar ir karinėmis priemonėmis, –
tuo metu sakė Rusijos pasiuntinys prie JT Vitalijus Čiurkinas. –
Dėl to norėtume, kad Assadas irgi reaguotų.“
Su Rusijos vyriausybe susijusios Užsienio ir gynybos politikos
tarybos vadovas Fiodoras Lukjanovas sakė, kad Rusijos ir JAV
lyderystė jam primena „senus gerus laikus“.
„Praėjus 30 metų po Šaltojo karo pabaigos aiškėja, kad
vieninteliai veikėjai, pajėgūs spręsti ir imtis veiksmų, yra
Maskva ir Vašingtonas“, – pastebėjo jis.
„Rusija ir Jungtinės Valstijos iš tikrųjų yra vienintelės,
pajėgios stumti kariaujančias šalis į taiką, – F.Lukjanovas
sakė AFP. – Kitos šalys to nedaro arba nepajėgia to daryti. Tai
yra naujoji pasaulio tvarka.“