Šią savaitę prasidėjęs Panamos skandalas atskleidė, kad V.Putinas greičiausiai draugų vardais lengvatinių mokesčių įmonėse slėpė milžiniškas pinigų sumas. O Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos paskelbimo projektas (OCCRP) parodė, kad prezidentas moterims dovanojo prabangius butus.
„Panamos dokumentai“ parodė, kad labai tikėtina, jog būtent V.Putinas lengvatinių mokesčių įmonėse laikė apie apie 1,75 mlrd. eurų savo artimo draugo ir vyriausiosios dukros krikštatėvio, violončelės virtuozo Sergejaus Roldugino vardu.
Korupcija įaugusi į sistemą
Abi šios dvi istorijos padeda atskleisti, kaip korupcija iš tiesų veikia Rusijoje. Nors daugelyje šalių korupcija yra būdas elito nariams savo galią paversti pinigais, Rusijoje viskas vyksta atvirkščiai: ten korupcija pasižymi politinės galios kaupimu bei išlaikymu, nes manoma, kad tai yra žymiai svarbiau už turtą.
Net ir prieš žaibišką šių istorijų plitimą internete Kremliaus propagandinė mašina skleidė žinią apie tai, ką ji vadino „informacine ataka“ prieš Rusiją pasauliniame žiniasklaidos kare. Deja, korupciją Rusijoje, vargu ar galima pavadinti naujiena.
Tiesa, per daug paprasta į Rusiją žvelgti tik kaip į kleptokratiją arba „mafijos valstiją“. Žinoma, kad korupcija yra į sistemą įaugęs dalykas ir jog tai yra kertinis V.Putino galios didinimo bruožas. Tačiau vien tik tai ne iki galo paaiškina, kodėl šiandien Rusijoje yra tiek daug korupcijos.
Jei daroma prielaida, kad lengvatinių mokesčių įmonėse laikomos milžiniškos pinigų sumos iš tiesų priklauso V.Putinui, kyla elementarus klausimas: kaip jis tuos pinigus gavo? Ar galėjo būti taip, kad žmonės paprasčiausiai jam įteikdavo lagaminus, pilnus banknotų? Toks variantas – mažai tikėtinas.
Labiau tikėtina, kad jis gavo akcijų, kurios garantavo jam teisę į turtą ir pelną. V.Putinas greičiausiai tai darė ne dėl pačių pinigų, o dėl politinės galios, kurią jis dėl to gauna.
Šiandienos turtuolis – rytdienos varguolis
Prezidentas jau yra gavęs prabangių „dovanų“ iš valstybės ir oligarchų, pavyzdžiui, rūmus Juodosios jūros pakrantėje ir 30,8 mln. eurų vertės jachtą. Lengva suvokti, kad V.Putinui pinigai turbūt rūpi mažų mažiausiai.
Tikroji valiuta Rusijoje yra ne pinigai, o galia. Su galia visados galima gauti daugiau pinigų, bet nebūtinai atvirkščiai. Šiandienos turtuolis valstybės dėka gali tapti rytdienos varguoliu. „Panamos dokumentai“ parodė, kad galingi asmenys visados gali gauti daugiau pinigų arba jiems jų iš viso nereikia.
Nors Panamos skandalas apžvelgė žymiai didesnes pinigų sumas ir pritraukė žymiai daugiau žiniasklaidos dėmesio, būtent OCCRP paviešinta istorija apie prabangius butus puikiai parodė, kad Rusijos tikroji valiuta nėra pinigai, o būtent galia ir pažintys.
Mažai žinomas, bet dabar Arkadijui Rotenbergui dirbantis verslininkas Grigorijus Bajevskis perdavinėjo butus Maskvoje gausiam skaičiui moterų, kurios susijusios su Rusijos prezidentu. G.Bajevskis yra vienas seniausių V.Putino draugų ir – tarsi tai būtų sutapimas – yra vienas turtingiausių milijardierių Rusijoje.
Moterys, kurios gavo prabangius butus, yra V.Putino jauniausioji dukra Katerina Tichonova, jo dabartinės tariamos draugės olimpietės Alinos Kabajevos sesuo bei močiutė ir Alisa Charčeva – moteris, kuri išpopuliarėjo dėl drabužių nusimetimo nuotraukoms, kurios papuošė V.Putinui skirtą kalendorių „Mes tave mylime“.
Korupcija – nauja norma
Be abejonės, moterų gavusių butus, yra daugiau, tačiau šios yra labiausiai žinomos visuomenei. Dabartinėje Rusijoje korumpuoti pareigūnai yra toks dažnas reiškinys, kad tai tapo nauja norma ir mažai kas apie tai užsimena.
Dažnai paaiškėja, kad valstybės tarnautojai ar net ministrai turi didžiulius namus. Gynybos ministras Sergejus Šoigu nėra išimtis ir jis turi 15,8 mln. eurų kainuojantį pagodos stiliumi pastatytą namą.
Kremliaus reakcija į Panamos skandalą ir OCCRP istoriją galėjo būti tokia jautri būtent todėl, kad V.Putinas savo privatų gyvenimą visados laikė paslaptyje.
Tačiau tai, kad apie 6,2 mln. eurų vertės namą turintis, bet tik 123,2 tūkst. eurų metinę algą gaunantis Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas iš anksto pradėjo mūšį su žiniasklaida, reiškė, kad žinios atskleidė nemažai užslėptos tiesos apie tai, kaip korupcija veikia Rusijoje.
Vairuotojai, sustabdyti policijos, verslininkai, norintys paspartinti statybos projekto įforminimą, bei parduotuvės savininkai, tikrinami inspektoriaus, yra žmonės, kurie visi turėtų mokėti kyšį, kad išvengtų skausmingų pasekmių ir gautų tai, ko nori. Tačiau tai tėra mažos ir ribotos korupcijos pavyzdžiai, su kuriais dauguma rusų iš viso nesusiduria savo gyvenime.
Tikroji korupcija, kuri siurbia kraują iš Rusijos, yra milžiniškas pelnas, kurį gauna sistemos aukštumose stovintys žmonės. Pasak vienos paskutinių nepriklausomų liberalių ekspertų grupių Rusijoje INDEM, korupcija šaliai kasmet kainuoja nuo ketvirčio iki trečdalio viso BVP.
Kitaip tariant, Rusijos elito korupcija kainuoja iki šešių kartų daugiau nei visos sankcijos, kurias Vakarai pritaikė Rusijai po Krymo aneksijos.
Galia ir pažintys
Ši didelio masto korupcija pagrįsta ne pinigų pervedimais, o paslaugomis ir pagalba. Kai V.Putinas nori apdovanoti savo draugus, jis jiems įteikia sutartis ir monopolijas, kurias jie tada gali melžti tiek, kiek nori.
Tačiau šie žmonės puikiai žino, kad savo milžiniškus turtus išlaikys tik iki tol, kol turės politinę galią ir prezidento užnugarį. Kaina, kurią jie moka, yra žinojimas, kad bet kada jų gali paprašyti paslaugų, kurias būtinai reikės išpildyti.
Kalbant tiesmukai, nėra jokių konkrečių įrodymų, kad V.Putinas pats mokėjo už butus, kuriuos G.Bajevskis dalijo moterims. Labiausiai tikėtinas variantas – kad Rusijos prezidentas leido visiems suprasti, ko nori jis ir jo draugai – galbūt daugiausia valstybės užsakymų gavęs A.Rotenbergas viską suorganizavo, kad šalies lyderis liktų patenkintas.
Turtas ir didžiulės pinigų sumos Rusijoje suteikia įrankius išreikšti ir naudoti politinę galią. Banknotai, butas ar net jachta yra žymiai galingesnis dalykas, nei atrodytų iš šono.
Pinigai gali būti kilnojami tarp sąskaitų, slepiami ir paliekami vaikams. Tačiau galia yra kai kas labiau aktyvaus ir efemeriško, ją reikia nuolatos atnaujinti ir iš naujo įteigti aplinkiniams. Ne taip, kaip su pinigais, žmonės galią arba turi, arba ne.
Išliko sovietmečio baimės
Sovietmečiu viena priežastis, kodėl tiek daug lyderių mirė savo postuose, buvo tai, kad jie puikiai žinojo, jog vos išėjus iš pensiją iš jų atims visus jų sukauptus turtus: automobilius, rūmus ir vasarnamius. Dabartinėje Rusijoje vis dar garsiai skamba šios sovietinės eros baimės.
V.Putinas ir kiti svarbūs Rusijos asmenys yra tikri rykliai: jie privalo plaukti, nes kitaip paskęs. Iš dalies tai suveikė pačioje šio amžiaus pradžioje, kai ekonomika augo ir visados buvo pakankamai vandens, kuriame rykliai galėjo plaukioti. Tačiau dabar, pasikeitus situacijai, Rusijos rykliams nebeužtenka vietos ir jie pradėjo kovoti tarpusavyje.
Rusijos numylėtiniai apdovanojami, bet ne visada pinigais ar sutartimis. Kartais jie gauna tokias galios išraiškas, kurių jiems labiausiai trūksta.
Pavyzdžiui, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas jau didžiuojasi turintis privatų zoologijos sodą su tigru ir 1,1 mln. eurų kainuojantį automobilį „Lamborghini“, todėl Kremlius jam nusprendė suteikti daugiau medalių, nei telpa ant jo krutinės.
Vienas pagrindinių žmonių, verčiančių visus paklusti Kremliaus politikai, tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas niekados ypatingai nevertino pinigų, todėl jam labiausiai rūpi galia, kuri padeda kovoti su politiniais priešininkais, pavyzdžiui, su generaliniu prokuroru Jurijumi Čaika.
Kaip bebūtų, istorija apie dalijamus butus parodė, kaip korupcija iš tiesų veikia Rusijoje, o Panamos skandalas paviešino, kaip šalyje veikia galia. Norint pažinti Rusiją verta žiūrėti ne į tai, kaip juda pinigai, o kaip juda galia.
