Lenkai: „Rusai ignoruoja Smolensko katastrofos minėjimą“

Sekmadienį Lenkija mini šeštąsias prezidentinio lėktuvo Tu-154M katastrofos Rusijoje metines, informuoja TASS. 

2010 m. balandžio 10 d. Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento Lechas Kaczynskis, skrido į Katynės žudynių minėjimą Rusijoje, tačiau lėktuvas sudužo prie Smolensko. Žuvo 96 lėktuvu skridę žmonės. 

Lenkijos televizija transliuoja archyvinę vaizdo medžiagą iš įvykio vietos ir gedulingus renginius, vykstančius Varšuvoje bei kituose miestuose. Sekmadienio rytą Povonzkų kapinėse padėti vainikai. Žuvusieji pagerbti ir prie prezidentūros rūmų, kur rinkosi šimtai žmonių su Lenkijos vėliavomis ir tragedijos aukų portretais. 

Dabartinis Lenkijos prezidentas Anrzejys Duda Krokuvoje aplankė prezidento L. Kačynskio ir jo žmonos Marijos kapus Vavelio pilyje. 

Smolenske vainiką lėktuvo katastrofos vietoje sekmadienio rytą padės lenkų ambasados Rusijoje atstovai. Tuo metu Katynės ir Smolensko aukų artimųjų delegacija bus pakeliui į Katynę, kur vyks pagrindinės ten nužudytų lenkų karininkų pagerbimo iškilmės. Po vidurdienio beveik 200 asmenų delegacija važiuos į lėktuvo katastrofos vietą Smolenske, kad atiduotų pagarbą tiems, kurie čia tragiškai žuvo prieš šešerius metus.

Vainikai, kaip kasmet, bus padėti katastrofos vietoje, po beržu. Didelės Rusijos delegacijos nesitikima. Jai galbūt atstovaus tik Smolensko srities gubernatorius arba vicegubernatorius. Smolenske taip pat nebus ir didelių Rusijos organizuotų atminimo iškilmių.

Valdžios požiūrį į katastrofos aukas rodo ir tai, kad iki šiol čia nėra jokio paminklo, rašo tvn24.pl. Rusai dar net nėra pradėję jo statybai jokių paruošiamųjų darbų, nors visai neseniai atrodė, kad jis netrukus čia iškils. Rusijos valdžiai nepriimtinas tarptautinį konkursą laimėjęs paminklo projektas. Tvirtinama, kad paminklas būtų per aukštas.

Šalia tos vietos, kur sudužo „Tu-154M“ lėktuvas, iškyla vis nauji automobilių salonai. Pati katastrofos vieta yra aptverta tinkline tvora, čia draudžiami bet kokie darbai be prokuroro leidimo.

 Lenkijoje sekmadienį vyko ceremonijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir dar 95 žmonėms, prieš šešerius metus žuvusiems per lėktuvo katastrofą Rusijoje, pagerbti, o šalyje tuo tarpu vėl reiškiami įtarimai, kad ta lėktuvo katastrofa prie Smolensko buvo Rusijos ir tuometinės Lenkijos vyriausybės sąmokslas. 

Tokius įtarimus reiškia valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuriai vadovauja velionio prezidento brolis dvynys. 

Jaroslawas Kaczynskis ir jo šalininkai tvirtina turintys įrodymų, kurie „beveik neabejotinai“ įrodo, kad prezidento lėktuvas buvo atakuotas, kai rengėsi tūpti. 

Oficialių Lenkijos ir Rusijos tyrimų išvadose teigiama, kad ta katastrofa buvo nelaimingas atsitikimas, įvykęs dėl įgulos klaidų bandant nutupdyti lėktuvą tvyrant tirštam rūkui. 

Sekmadienį J.Kaczynskis, premjerė Beata Szydlo ir kiti vyriausybės pareigūnai dalyvauja maldose ir vainikų padėjimo ceremonijose prie aukų kapų ir memorialų. 

2010 metų balandžio 10-ąją Lenkijos vyriausybiniam lėktuvui sudužus netoli Smolensko Rusijos vakaruose žuvo tuometis prezidentas L.Kaczynskis ir 95 kiti žmonės – daugiausiai aukšto rango pareigūnai ir iškilūs visuomenės veikėjai. Ta avarija laikoma didžiausia Lenkijos taikos meto katastrofa. 

L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo vadovaujama konservatyvi partija PiS pernai spalį triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus ir grįžo į valdžią po aštuonerių metų opozicijoje. 

Beveik ketvirtadalis lenkų tiki, kad Smolensko katastrofa buvo tyčinis nužudymas, rodo praeitais metais atlikta apklausa. 

Kiti mano, kad tas lėktuvas sudužo dėl kitų veiksnių, o 37 proc. respondentų sakė esantys įsitikinę, kad lėktuvo pilotai buvo spaudžiami leistis oro uoste, kurį gaubė tirštas rūkas.

 Net 75 proc. lenkų neketina dalyvauti Smolensko katastrofos 6-ųjų metinių minėjimo renginiuose. Dauguma taip pat nenori, kad Varšuvos Krokuvos priemiestyje iškiltų paminklas 2010 m. balandžio 10 d. žuvusiųjų garbei. Tik 12 proc. apklaustųjų pritaria šiam sumanymui. 35 proc. yra griežtai nusiteikę prieš, po 21 proc. atsakė esantys „veikiau prieš“ ir „veikiau už“, dar 11 proc. pareiškė neturintys šiuo klausimu nuomonės. Tai parodė sociologinių tyrimų bendrovės „Ariadna“ atlikta lenkų apklausa, skelbiama „Wprost“ tinklalapyje. 

Apklaustųjų nuomonės išsiskyrė ir dėl prezidentinio lėktuvo katastrofos priežasčių. 22 proc. mano, kad katastrofa įvyko tiek dėl pilotų, tiek ir dėl skrydžio dispečerių Smolenske klaidų. 9 proc. tvirtina, kad kalti buvo vien pilotai, 9 proc. – kad vien skrydžio kontrolieriai. Teroro akto teorija tiki 20 proc. respondentų. „Kitas priežastis“ nurodė 9 proc. apklaustųjų. Net 31 proc. lenkų nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą. 

Nevienodai vertina lenkai ir sudarytą naująją A. Macierewicziaus vadovaujamą Smolensko įvykių tyrimo komisiją. 53 proc. jos sudarymą vertina neigiamai, 33 proc. yra patenkinti, kad sudaryta kita komisija, o nuomonės šiuo klausimu neturėjo 14 proc. apklaustųjų. 

Apklausos rengėjai taip pat domėjosi asmenų, tikinčių teroro akto Smolenske teorija, politinėmis pažiūromis. Net 68 proc. iš jų buvo palankūs „Teisės ir teisingumo“ partijai (PiS).