Rusijos Vyriausybė delsia pritarti R.Kadyrovui dėl naftos įmonės „Čečėnneftechimprom“ perdavimo regionui, 25 tūkst. gyventojų perkėlimo iš nuošliaužų paveiktų vietų ir Grozno oro uosto rekonstrukcijos.
Neapsikentęs R.Kadyrovas kreipėsi į V.Putiną prašydamas jam padėti, tačiau nepanašu, jog išeitį iš susidariusios padėties rasti bus lengva, pirmadienį rašė portalas kommersant.ru.
Rusijos premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius šio mėnesio pradžioje dieną pavedė ministerijoms ir atsakingoms institucijoms iki balandžio 15 dienos pateikti pasiūlymus dėl finansinių galimybių įgyvendinti minėtus planus. Dar anksčiau R.Kadyrovas prašė tai padaryti V.Putino, tačiau pastarasis darbus atlikti pavedė A.Dvorkovičiui.
R.Kadyrovas ne kartą kėlė klausimą dėl „Čečėnneftechimprom“ 100 proc. akcijų perdavimo Čečėnijai, kurie dabar priklauso Rusijos federalinei valstybinio turto valdymo agentūrai. „Čečėnneftechimprom“ šiuo metu priklauso daugiau nei tūkstantis naftos gręžinių, iš kurių beveik 300 yra veikiantys, taip pat naftotiekiai, naftos gavybos įrenginiai.
Nors R.Kadyrovas akcijų perdavimo siekė jau pernai, bet nei Rusijos Ekonomikos, Energetikos ar Finansų ministerijos galimo perdavimo sąlygų nepateikė.
Ekonomikos ministerija tikino, jog šį klausimą sunku išspręsti dėl būtino nuosavybės atskyrimo su Rusijos įmone „Rosneft“.
„Labai svarbu rasti visiems tinkantį sprendimą dėl nuosavybės atskyrimo. Tam reikia laiko, nes juridiškai nuosavybės teisė gali būti perduota tik po to, kai bus nuspręsta dėl kiekvieno projekto nuosavybės teisių. Dar 2010 metais su „Rosneft“ buvo sutarta statyti naftos gręžinius. Taip pat 2014 metais sutarta, kad „Čečėnneftechimprom“ ir „Rosneft“ Čečėnijoje statys lyčio-jonų akumuliatorių įmonę“, – aiškino Ekonomikos ministerija.
R.Kadyrovas V.Putino prašo išsiaiškinti taip pat, kodėl stringa Grozno oro uosto rekonstrukcijos darbai. Nors Rusijos Vyriausybė projektą palaikė, tačiau finansinio plano neparengė. Pati Čečėnija oro uosto rekonstrukcijai jau skyrė vieną milijardą rublių ir tikėjosi, kad po to investicijų padaugės, taip pat ir turistų srautai.
Tačiau „Rosaviacijos“ duomenimis, praėjusiais metais skrydžių Grozno oro uoste sumažėjo beveik penktadaliu.
Rusijos Vyriausybė informavo, kad 2015-2016 metų biudžetuose skirti lėšų Grozno uostui nebuvo numatyta, geriausiu atveju tai gali būti padaryta 2017 metais.
Dar viena problema, dėl kurios R.Kadyrovas kreipėsi į V.Putiną tapo 25 tūkst. žmonių iškeldinimas iš nuošliaužų nuniokotų teritorijų. Nors Rusijos valdžia praėjusiais metais tam jau skyrė 2 milijardus rublių, iškeldinti pavyko vos maždaug 4 tūkst. žmonių.
R.Kadyrovas bando įtikinti Rusijos prezidentą, kad padėtis tampa ekstremali todėl jam būtinas jo užtarimas.
