„Ateityje, iki 2018 metų Baltarusija mūsų prašo atsiųsti 7
misijas. (...) Artimiausia misija bus šių metų spalį, jos tikslas
bus įvertinti nacionalinį reguliuotoją. Stiprios ir nepriklausomos
reguliacinės institucijos buvimas yra labai svarbus plėtojant
branduolinę energetiką“, – po apsilankymo Astravo AE žurnalistams
sakė Y.Amano.
Pasak jo, TATENA jau vertina ir toliau ketina vertinti statomos
Astravo AE saugumą.
„Mes jau siuntėme misijas įvertinti branduolinę
infrastruktūrą ir ketiname siųsti misiją įvertinti reguliatoriaus
įstaigą. Mes taip pat ketiname siųsti aikštelės parinkimo
vertinimo misiją, o prieš pradedant eksploatuoti branduolinę
jėgainę taip pat ketiname siųsti specialią misiją, kuri turės
įvertinti veiklos saugumą“, – teigė Tatenos generalinis
direktorius.
„Šio vizito metu gavome aiškų Baltarusijos įsipareigojimą
priimti šias misijas ir laikytis jų rekomendacijų“, – pridūrė
Y.Amano.
Sutarė nepirkti elektros iš nesaugios jėgainės
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios
atominę jėgainę, kritikė. Energetikos ministras Rokas Masiulis
pernai Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos ministrams išsiuntė
laišką, kuriame ragino ieškoti būdų, kaip riboti elektros
importą iš Baltarusijoje ir Karaliaučiuje statomų nesaugių
jėgainių. Ministras R.Masiulis šią savaitę BNS teigė, kad trys
Baltijos valstybės planuoja riboti elektros importą iš Astravo AE.
Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis
(Kšištofas Tchuževskis) neseniai susitikime su R.Masiuliu teigė,
kad iš nesaugių elektrinių elektra neturi patekti į rinką.
Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 metais paskelbė,
kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų, o
šiemet kovą pasiūlė, kad ginčą padėtų spręsti tarptautinių
ekspertų komisija. 2014 metų birželį konvencijos šalių
susitikime pateiktose rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija
turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į
Lietuvos klausimus.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos
įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių
Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame
kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas,
įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos
klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių
visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo
konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE
projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių
susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV
procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva
2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos
atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog
Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti
tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atsisakė įsileisti ekspertus ir atmeta Lietuvos
priekaištus, sakydamas, kad elektrinėje užtikrins aukščiausius
saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės
energetikos korporacija „Rosatom“.
Ragino plėtoti saugią branduolinę energetiką
Kiek anksčiau antradienį TATENOS vadovas paragino Baltarusiją
ir kitas šalis plėtoti saugią branduolinę energetiką.
„Saugumas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką,
nes nelaimė gali nutikti net ir labiausiai išsivysčiusiose
valstybėse. Po Fukušimos avarijos branduolinė energetika
patobulėjo, tačiau nėra priežasčių atsipalaiduoti. Saugumas turi
būti pirmiau visko“, – antradienį Baltarusijos sostinėje Minske
vykstančioje branduolinės energetikos konferencijoje „Atomexpo-
Belarus“ kalbėjo Y.Amano.
Pasak jo, pirmąją branduolinę jėgainę statančiai
Baltarusijai TATENA ketina teikti visą būtiną pagalbą ir
konsultacijas.
„Branduolinės energetikos valstybės privalo būti atviros,
skaidrios ir aktyviai dalyvauti dialoguose tarptautinėse
organizacijose“, – sakė Y.Amano.
Pirmasis reaktorius – 2018-ųjų lapkritį
Baltarusija pirmąjį 1,2 gigavatų (GW) galios Astravo AE
reaktorių planuoja paleisti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios
antrąjį reaktorių – iki 2020-ųjų liepos. 10 mlrd. JAV dolerių
vertės jėgainė yra statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos
sienos ir yra nutolusi apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Šiais metais planuojama atlikti darbų už 455 mln. JAV dolerių.
Parengiamieji Astravo AE statybos darbai pradėti 2009 metais, o
pirmieji statybos darbai pradėti 2012-ųjų kovą.
Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 440 branduolinių jėgainių
30-yje šalių.