Saugumo pajėgos sostinėje paleido ašarines dujas, kai kaukėti
jaunuoliai apmėtė pareigūnus buteliais ir akmenimis. Pasak vidaus
reikalų ministro Bernard'o Cazeneuve'o, per tuos
susirėmimus buvo sunkai sužeisti trys policijos pareigūnai, o
visoje šalyje nukentėjo iš viso 24 policininkai.
Policijos ir demonstrantų susirėmimai taip pat vyko Nante,
Lione, Marselyje ir Tulūzoje, o 124 žmonės buvo suimti,
B.Cazeneuve'as sakė Lione.
Ministras paragino protestų organizatorių „pasmerkti tuos
ekscesus, sukeltus saujelės chuliganų, lygiai taip pat griežtai,
kaip juos smerkiu aš“.
Šios demonstracijos ir nauji streikai, ypač civilinės aviacijos
ir viešojo susisiekimo sektoriuose, tęsia protestų bangą,
prasidėjusią prieš du mėnesius.
Prancūzijos vyriausybė siekia sumažinti nedarbą, atkakliai
besilaikantį ties 10 proc. žyma, priešininkai, bet šios reformos
oponentai sako, kad ji pernelyg orientuota į verslo interesus, sukels
grėsmę branginamoms darbuotojų teisėms ir padidins jaunų žmonių
darbo vietų nesaugumą.
„Būk jaunas ir užsičiaupk!“ – skelbė vienas plakatas per
protestą pietvakariniame Tulūzos mieste, išreikšdamas nusivylimą
dėl jaunimo nedarbo, kuris siekia 25 procentus.
„Maždaug per pastaruosius 10 metų jaunimo padėtis siaubingai
pašlijo“, – sakė Lione į demonstraciją atėjęs pensininkas
Gilles'is Cavaliere.
Ketvirtadienį dėl aviacijos darbuotojų streiko taip pat buvo
atšaukta penktadalis skrydžių Paryžiaus Orli oro uoste, o
Charles'o de Gaulle'o oro uoste skrydžiai vėlavo.
Dėl spaustuvių streiko kioskuose nebebuvo įmanoma nusipirkti
nacionalinių dienraščių.
Įstatymas tikriausiai bus priimtas
Protestus taip pat planuojama rengti sekmadienį, minint
Tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, taip pat ateinantį
antradienį, kai parlamentas pradės svarstyti darbo rinkos reformų
projektą.
Socialistas įstatymų leidėjas Christophe'as Sirugue'as, pateikęs šį projektą parlamentui po to, kai
jis buvo apsvarstytas viename komitete, ketvirtadienį sakė, kad dėl
kelių punktų dar reikia „pasiaiškinti“, bet prognozavo, kad
įstatymas bus priimtas.
Tarp dar ne visiškai išspręstų klausimų – priemonės,
turinčios palengvinti darbuotojų atleidimą į sunkią padėtį
patekusioms įmonėms, įskaitant klausimą, ar darbdavys turi teisę
atleisti darbuotojus, jeigu sąlygos pablogėja įmonės padaliniuose
užsienyje, o ne vien Prancūzijoje.
Taip pat siūloma nustatyti viršpelnio mokestį už trumpalaikes
darbo sutartis, siekiant tokiu būdu paskatinti darbdavius samdyti
daugiau žmonių pagal nuolatines darbo sutartis, Ch.Sirugue'as sakė
žurnalistams.
Jaunimas buvo naujausių protestų pagrindinė varomoji jėga, nes
daugelis jaunų darbuotojų dirba pagal laikinas darbo arba
stažuočių sutartis, tikėdamiesi gauti nuolatinį darbą.
Protestų banga dėl šios reformos prasidėjo kovo 9 dieną. Itin
didelės demonstracijos vyko kovo 31-ąją, kai į gatves, pagal
oficialius vertinimus, išėjo apie 390 tūkst. žmonių ir buvo
prasiveržęs smurtas. Protestų organizatoriai savo ruožtu sakė,
kad demonstrantų buvo 1,2 milijono.
Per šiuos protestus susikūrė naujas judėjimas „Budėti visą
naktį“, kurio dalyviai, nepatenkinti įvairiomis problemomis,
pastarąsias keturias savaites naktimis okupuodavo miestų aikštes,
nors pastaruoju metu tokių akcijų populiarumas mažėjo.
Profsąjunga CGT paskelbė, kad ketvirtadienį eitynėse ir
mitinguose dalyvavo per pusė milijono žmonių.
Likus mažiau negu metams iki kadencijos pabaigos, itin
nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tikėjosi, kad darbo reforma taps išsiskiriančia
iniciatyva, įprasminančia jo atliktą darbą.
Tačiau kilus protestams jo socialistų vyriausybė sušvelnino
planuojamus pokyčius – vien supykdydama darbdavius, bet
neišpildydama darbininkų lūkesčių.
„Dabartinis įstatymo projektas, kuris yra visiškai
nepriimtinas, žada nesaugumą ir blogesnę socialinę padėtį
darbininkams bei jaunimui“, – sakoma bendrame profsąjungų
pranešime.