Musulmonas žurnalistas, prisistatantis Saido Ramzi pseudonimu, atliko tyrimą dokumentiniam filmui „Dievo kariai“ („Soldats d'Allah“), kuris suteikia galimybę geriau suprasti jaunų džihadistų mąstyseną.
Ši dokumentinė juosta Prancūzijoje bus parodyta pirmadienio vakarą.
S.Ramzi apibūdino save kaip musulmoną, priklausantį tai pačiai kartai, kaip ir „žudikai“, kurie įvykdė lapkričio 13 dienos teroro išpuolius Paryžiuje, nusinešusius 130 gyvybių.
„Mano tikslas buvo suprasti, kas darosi jų galvoje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Viena svarbiausių pamokų man buvo tai, kad šiame reikale nemačiau jokio islamo. Jokio noro pagerinti pasaulį. Tik pasimetusius, nusivylusius, suicidinių polinkių turinčius jaunuolius, kuriais lengva manipuliuoti“, – sakė žurnalistas.
„Jiems teko nelaimė gimti IV egzistavimo laikotarpiu. Dėl to labai liūdna. Tai jaunuoliai, kurie kažko ieško, ir tai yra tai, ką jie rado“, – sakė jis.
Užmegzti kontaktą su grupe, pasak S.Ramzi, nebuvo sunku – tai jam pavyko padaryti pabendravus su tais, kurie skelbia džihadą socialiniame tinkle „Facebook“.
Tuomet jis turėjo susitikti su asmeniu, kuris jam buvo pristatytas kaip daugiau nei dešimties jaunuolių grupės „emyras“. Dalis šių jaunuolių gimę musulmoniškose šeimose, kiti – priėmę islamą.
Visa tai vyko Šatoru – Prancūzijos vidurio vakaruose esančiame mieste, kuris vasarą traukia aktyvaus laisvalaikio mėgėjus, bet šaltuoju metų laiku visiškai ištuštėja.
„Moterys laukia rojuje“
Tas „emyras“ buvo jaunas Prancūzijos ir Turkijos pilietis vardu Oussama ir per pirmąjį susitikimą jis bandė įtikinti žurnalistą, kad jo laukia rojus, jei jis įvykdys mirtininko misiją.
„Rojaus link, toks yra šis kelias, – sakė Oussama su šiurpia šypsena veide. – Ateik, broli, eime į rojų, mūsų moterys ten laukia mūsų, su angelais už tarnus.“
„Turėsi rūmus, sparnuotą žirgą iš aukso ir rubinų“, – pridūrė jis.
Per kitą susitikimą priešais mečetę Paryžiaus priemiestyje Stene vienas tos grupės narys rodė į lėktuvą, artėjantį netoliese esančio Le Buržė oro uosto link.
„Su nedideliu raketų leidimo įrenginiu gali lengvai pataikyti į vieną iš jų. Padarai ką nors panašaus IV vardu, ir Prancūzija bus traumuota šimtmečiui“, – sakė jis.
Kai kurie tos gaujos nariai, kaip Oussama, bandė pasiekti IV Sirijoje. Turkijos policija jį areštavo ir grąžino Prancūzijai, kur jis penkis mėnesius atsėdėjo kalėjime, o paskui buvo paleistas.
Nors pagal paleidimo sąlygas turi kartą per dieną pasirodyti vietos policijos nuovadoje, jis palaikė ryšį su grupe per šifruoto susirašinėjimo programėlę „Telegram“, kad organizuotų susitikimus, per kuriuos planai surengti ataką įgavo pavidalą.
„Privalome smogti karinei bazei“, – sakė Oussama.
„Kai jie valgo, visi yra išsirikiavę ... ta-ta-ta-ta-ta“, – pridurė jis, pamėgdžiodamas automato garsą.
„Arba žurnalistai, BFM, „iTele“, jie kariauja su islamu“, – sakė jis apie garsias prancūzų televizijas. „Kaip jie padarė „Charlie“. Privalot smogti jiems į širdį. Užklupkit juos netikėtai. Ką norit, kad jie padarytų? Jie nėra gerai apsaugoti. Prancūzai turi mirti tūkstančiais“, – kalbėjo Oussama.
2015 metų sausį du broliai atakavo satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją, kur nužudė 12 žmonių.
Reikalai pasistūmėjo į priekį, kai kažkoks Abu Suleimanas grįžo iš Rakos – IV sostinės Sirijoje – ir pasakė žurnalistui susitikti su juo geležinkelio stotyje.
Tenai pasirodo ne Abu Suleimanas, kurio žurnalistas taip niekada ir nesutiko, o moteris su visą veidą dengiančiu nikabu, kuri įteikia S.Ramzi laišką.
Jame buvo išdėstytas atakos planas: nusitaikyti į naktinį klubą, šaudyti „iki mirties“, laukti saugumo pajėgų ir susprogdinti liemenę su sprogmenimis.
Tačiau tuo metu saugumo kilpa apie šią grupę užsiveržė ir keli grupės nariai areštuojami.
Vienas iš tų, kurie išvengė arešto, žurnalistui atsiuntė žinutę: „Tu mirsi, žmogau“.
„Čia mano infiltracija ir baigėsi“, – sakė S.Ramzi.
