Tokijo ir Maskvos ryšius temdo ginčas, besitęsiantis nuo
Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos pajėgos
užėmė keturias pietines Kurilų salas Ramiajame vandenyne, kurios
Japonijoje vadinamos Šiaurės Teritorijomis.
Dėl išliekančios įtampos abi šalys dar nėra pasirašiusios
oficialios taikos sutarties, taip pat stringa dvišalė prekyba ir
investicijos.
Sh.Abe ketvirtadienį sakė, jog esama didelio potencialo
pagerinti ekonominius santykius, jeigu Japonija ir Rusija sugebėtų
išspręsti savo istorinius nesutarimus.
Premjeras pridūrė, kad opias pasaulio problemas, tokias kaip
konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje arba priešprieša su Šiaurės
Korėja, būtų dar sunkiau spręsti be konstruktyvaus Rusijos
dalyvavimo.
„Nors praėjo jau daugiau negu 70 metų po Antrojo pasaulinio
karo pabaigos, Japonija ir Rusija nėra sudariusios taikos sutarties,
o tai yra labai nenormalu“, – Sh.Abe sakė žurnalistams Londone
per savo kelionę po Europos sostines.
„Tai sudėtingas, daugialypis klausimas, kuris gali būti
sprendžiamas tik abiem šalims priimtinu būdu, dar labiau gilinant
abiejų šalių partnerystę“, – V.Putino vyriausiasis užsienio
politikos patarėjas Jurijus Ušakovas aiškino prieš Japonijos
lyderio vizitą.
Savo ruožtu Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida balandį sakė, kad Tokijas ir Maskva susitarė po
abiejų lyderių susitikimo „kiek įmanoma anksčiau“ pradėti
derybas dėl taikos sutarties pasirašymo.
Balandį kalbėdamasis telefonu V.Putinas sakė manantis, kad
„kompromisas (dėl teritorinio ginčo) kažkuriuo metu gali būti
rastas – ir jis bus rastas“.
Prezidentas taip pat sakė, kad sveikina būsimą Sh.Abe vizitą,
nors jis vyks išliekant Japonijos „partnerių spaudimui, ypač
Jungtinių Valstijų“.
Sh.Abe vėliau šį mėnesį pirmininkaus Didžiojo septyneto
(G-7) viršūnių susitikimui, iš kurio Rusija buvo pašalinta po
2014-ųjų kovą įvykdytos Krymo aneksijos.