Po įtikinamų pasirodymų Vakarų Virdžinijoje ir Nebraskoje,
remiantis pirminiais rezultatų skaičiavimais, D.Trumpas dar labiau
priartėjo prie tikslo laimėti 1 237 delegatus, kurių paramos jam
reikės siekiant užsitikrinti kandidato į prezidentus statusą per
liepą vyksiantį partijos suvažiavimą.
„Dėkui tau, Vakarų Virdžinija!“ ir „Dėkui tau,
Nebraska!“, – parašė D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje.
D.Trumpas, dabar likęs vienintelis respublikonų pretendentas,
kai praeitą savaitę iš lenktynių pasitraukė paskutiniai jo
varžovai, dabar daugiausiai dėmesio skirs ne įnirtingoms pirminių
rinkimų kovoms su kitais savo partijos veikėjais, tokiais kaip Tedas
Cruzas arba Marco Rubio, o akistatai
su tikėtina demokratų kandidate H.Clinton visuotiniuose rinkimuose,
nors respublikonai garsenybę milijardierių vertina itin
prieštaringai.
Jis taip pat susiaurino savo potencialių kampanijos partnerių
ratą, sakydamas televizijai „Fox News“, kad dabar renkasi iš
penkių pretendentų į viceprezidento postą.
„Manau, jie yra puikūs“, – sakė D.Trumpas, pridūręs, kad
savo pasirinkimą paskelbs tik per Respublikonų partijos nacionalinį
suvažiavimą, kuris vyks liepą Klivlando mieste.
Išliekant dideliam respublikonų susirūpinimui dėl savo būsimo
kandidato, antradienį paskelbti Kvinipiakų universiteto atliktos
apklausos rezultatai rodo, kad D.Trumpas mažina atsilikimą nuo
H.Clinton dviejose svyruojančiose valstijose – Floridoje ir
Pensilvanijoje – bei yra tapęs populiaresnis už buvusią
valstybės sekretorę permainingai balsuojančiame Ohajuje.
Joks kandidatas dar nėra laimėjęs prezidento rinkimų,
neužsitikrinęs pergalės bent dviejose iš šių trijų valstijų.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas tas
apklausas vertino kaip ženklą, kad D.Trumpas taps stipriu varžovu
H.Clinton.
„Iki lapkričio dar daug laiko, bet ankstyvi ženklai rodo, kad
mūsų kandidatas tikriausiai bus labai pajėgus“, – M.McConnellas
sakė žurnalistams.
Nepasiduodantis Sandersas
Tuo tarpu Vermonto senatorius B.Sandersas įveikė buvusią
valstybės sekretorę H.Clinton Vakarų Virdžinijoje, dar kartą
įrodydamas, kad jo mestas iššūkis nebuvo tuščias ir gerokai
sulėtino demokratų vėliavnešės žygį į paskyrimą Demokratų
partijos kandidate.
„Manome, kad turime geras galimybes laimėti daugumoje iš tų
valstijų“, – antradienį pareiškė B.Sandersas savo šalininkams
San Franciske, turėdamas omenyje aštuonerius pirminius rinkimus,
kuriuos dar liko surengti.
„Viliamės, kad laimėsime kai kuriuos iš jų su didele
dauguma“, – pridūrė jis.
Antradienį vykusiame balsavime buvo varžomasi dėl 29 delegatų;
B.Sandersas jų gavo bent 16, o H.Clinton – bent 11. Kurį
pretendentą palaikys likę du delegatai, paaiškės paskelbus
galutinius balsavimo rezultatus.
Kaip rodo iki šiol įvykusių pirminių rinkimų ir bendruomenių
sueigų duomenys, H.Clinton yra užsitikrinusi 1 716 delegatų, o
B.Sandersas – 1 430 delegatų palaikymą.
74 metų senatorius, įveikęs H.Clinton Indianoje, pasirodė
esantis stiprus ir atkaklus varžovas, atskleidęs buvusios valstybės
sekretorės kampanijos silpnąsias vietas.
Nors beveik neabejotina, kad ji bus paskirta Demokratų partijos
kandidate, B.Sanderso laimėjimai pirminiuose rinkimuose kelia
abejonių dėl H.Clinton gebėjimo įtikti jauniems ir baltaodžiams
darbininkams demokratų rinkėjams.
Demokratų pirminių rinkimų Vakarų Virdžinijoje rezultatai dar
labiau pabrėžė keblią padėtį, kurioje atsidūrė H.Clinton ir
partijos isteblišmentas, dėmesiui krypstant į visuotinius rinkimus.
B.Sandersas yra laimėjęs 19 valstijų, o H.Clinton – 23, bet
ji jau yra užsitikrinusi 94 proc. delegatų, kad būtų paskirta
partijos kandidate. Pretendentei stinga tik 144 delegatų, kad
užsitikrintų reikalingą 2 383 balsų daugumą partijos
suvažiavime.
Pridėjus superdelegatais vadinamus partijos pareigūnus, kurie
gali palaikyti bet kurį kandidatą savo nuožiūra, H.Clinton
veikiausiai palaikytų 2 239, o B.Sandersą – 1469 delegatai.
Tai reiškia, kad H.Clinton dabar galėtų pralaimėti dideliu
skirtumu visose dar nebalsavusiose valstijose, bet vis tiek būtų
išrinkta kandidate – su sąlyga, kad ji išsaugos superdelegatų
palaikymą.
Kvinipiakų apklausos rezultatai taip pat rodo, kad B.Sandersas,
vadinantis save socialistu demokratu ir entuziastingai palaikomas
kairiųjų stovyklos, sėkmingiau negu H.Clinton pasirodytų
grumtynėse su D.Trumpu minėtose trijose svyruojančiuose valstijose,
jeigu taptų demokratų kandidatu.
Trumpo iššūkiai
H.Clinton dar išlieka rūpesčių dėl B.Sanderso, o D.Trumpui
tenka gesinti respublikonų viršūnių maištą dėl jo kampanijos
įžeidžiamo tono ir neretai keičiamos nuomonės svarbiais
klausimais.
Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas praeitą
savaitę paskelbė „dar nesantis pasiruošęs“ palaikyti D.Trumpo,
o šis retas pareiškimas labai aiškiai pademonstravo Respublikonų
partiją krečiančius vidinius prieštaravimus.
P.Ryanas ir kiti respublikonai Kongreso lyderiai ketvirtadienį
Vašingtone surengs pasitarimus su D.Trumpu, kurie, kaip
prognozuojama, padėsi nekilnojamojo turto magnatui užsitikrinti
partijos palaikymą.
M.McConnellas sakė laukiantis „nuoširdaus susitikimo, per
kurį bus aptartas kelias į priekį“.
Vis dėlto tas kelias gali būti akmenuotas. Pirminių rinkimų
etapą pralaimėjęs T.Cruzas atmetė galimybę dalyvauti
visuotiniuose rinkimuose kaip atskiras kandidatas, bet sugrįžęs į
Senatą nesutiko atsakyti žurnalistams, ar išreikš palaikymą
D.Trumpui.
M.Rubio savo ruožtu sakė „palaikysiantis respublikonų
kandidatą“, bet kol kas neišreiškė atviros paramos.
Respublikonų isteblišmentas dar nėra atsigavęs po D.Trumpo
nesuvaldomo iškilimo ir baisisi jo pareiškimais apie prekybą,
užsienio politiką ir mokesčius, prieštaraujantiems
konservatyviajai ideologijai.
Tačiau D.Trumpas neatrodė ketinantis sudėti ginklus, o kai
kurie respublikonai jau ragina partiją susivienyti, palaikyti savo
kandidatą ir susitelkti į pastangas įveikti H.Clinton lapkritį.
„Manau, partijai reikia susitelkti“, – sakė senatorius
Johnas McCainas, kuris 2008 metais buvo
respublikonų kandidatas į prezidento postą.