Už jos apkaltą pasisakė 55 senatoriai, prieš – 22. Apkaltai pradėti būtų užtekę 41 senatoriaus balso, tad už prezidentės pašalinimą pasisakiusių Senato narių stovykla iškovojo reikšmingą pergalę.
Senato balsavimas buvo antras žingsnis po balandžio 17 dieną vykusio Deputatų rūmų balsavimo, kuriame deputatai taip pat pritarė tam, kad būtina tirti galimus prezidentės nusižengimus.
Tiesa, vėliau Deputatų rūmų pirmininkas Waldiras Maranhao pareiškė anuliuojantis šį balsavimą, per kurį nutarta pritarti D.Rousseff apkaltos procesui ir perduoti šį klausimą svarstyti Senatui.
Tačiau antradienį apkaltai nepritariantis W.Maranhao dėl šio sprendimo ir vėl apsigalvojo ir atšaukė savo sprendimą, tad Senatas galėjo balsuoti, kaip planuota.
Dabar prezidentė bus daugiausiai šešiems mėnesiams nušalinta nuo pareigų, o kol vyks bylos nagrinėjimas, jos postą perims viceprezidentas Michelis Temeras.
Vėliau senatoriai ir vėl balsuos dėl to, ar prezidentę pripažinti kalta. Jei tam pritars du trečdaliai Senato, D.Rousseff aštuonerius metus bus uždrausta užimti bet kokį valstybės tarnautojo postą.
D.Rousseff kaltinama manipuliavusi vyriausybės biudžeto sąskaitomis 2014 metų kovą prieš rinkimus, kuriuose buvo perrinkta į šalies vadovo postą.
Pati prezidentė visus kaltinimus neigia ir tikina, kad apkaltos procesas išsirutuliojo į siekį surengti valdžios perversmą.
Braziliją valdžios krizė ištiko nepalankiu metu, kai šalis ir taip kovoja su viena didžiausių ekonominių krizių per pastaruosius dešimtmečius ir korupcijos skandalu, krečiančiu aukščiausius šalies politikus ir verslininkus.
Ramybės brazilams taip pat neduoda šalyje plintantis kūdikių apsigimimą sukeliantis Zikos virusas, o Rio de Žaneiras ruošiasi rugpjūtį prasidėsiančioms olimpinėms žaidynėms.
