NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mėgino
įtikinti Rusiją, kad šios sistemos grėsmė yra perdedama,
sakydamas kalbą per atidarymo ceremoniją šioje Sovietų Sąjungos
specialistų 1952 metais pastatytoje oro pajėgų bazėje, esančioje
už 180 km į pietvakarius nuo Bukarešto.
Ceremonijoje dalyvavo JAV, NATO ir Rumunijos pareigūnai.
NATO priešraketinės gynybos bazė „jokiu būdu nepakerta ir
nesilpnina Rusijos strateginio branduolinio potencialo. Ši bazė
Rumunijoje, taip pat kita – Lenkijoje, nėra nukreiptos prieš
Rusiją“, sakė J.Stoltenbergas.
„Raketų gaudyklių yra per mažai, jos yra per toli į pietus
ir per arti Rusijos, kad galėtų perimti Rusijos tarpžemynines
balistines raketas“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
J.Stoltenbergas sakė, kad raketų gaudyklės yra pritaikytos
„atremti potencialią grėsmę, keliamą mažo ir vidutinio nuotolio
atakų kitapus euroatlantines erdvės ribų“.
Pasak JAV pareigūnų, bazė Rumunijoje, kurią įrengti kainavo
800 mln. dolerių, galėtų atremti raketų smūgius iš Irano, bet
nėra nukreipta prieš Rusiją.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Maskva vienašališkai nutraukė
konstruktyvų dialogą priešraketinės gynybos srityje 2013 metais.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Aljansas toliau stengsis plėtoti
dialogą su Rusija, kiek tai bus įmanoma. „Įtemptais laikais
laikyti ryšio kanalus atvirus yra dar svarbiau“, – aiškino jis.
Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus
Peskovas sakė, kad Maskva jau imasi priemonių, kad „užtikrintų
reikiamą saugumo lygį Rusijoje“.
„Nuo pat šios istorijos pradžios kalbėjome, kad mūsų
ekspertai mano, o mes esame tuo įsitikinę, jog priešraketinės
gynybos sistemos dislokavimas neabejotinai yra grėsmė Rusijos
Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „ne kartą
kėlė klausimą, prieš ką bus nukreipta ta sistema“.
„Iš pradžių tai buvo aiškinama gana pažengusia raketų
(smūgio) grėsme, kuri potencialiai gali kilti iš Irano. ... Dabar
žinome, kad padėtis dėl Irano iš esmės pasikeitė“, –
pridūrė D.Peskovas.
„Tačiau klausimas, kuris ne kartą buvo užduodamas Maskvos,
taip pat prezidento Putino, nepraranda aktualumo“, – sakė jis.
Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas admirolas
Vladimiras Komojedovas savo ruožtu sakė, kad naujoji bazė
Rumunijoje kelia grėsmę Rusijai.
„Mums tai yra tiesioginė grėsmė, – buvęs Rusijos Juodosios
jūros laivyno vadas sakė naujienų agentūrai „Interfax“. –
Jie jau išeina į ugnies pozicijas. Jie dislokuoja ne vien aptikimo
sistemą, bet ir raketų gaudykles.“
„Visa tai ne 100, o 200, 300, 1 000 procentų nukreipta prieš
mus, – tvirtino V.Komojedovas. – Ne prieš Iraną, o prieš
Rusiją ir jos atgrasomąjį branduolinį potencialą.“
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas)
sakė, kad Bukareštas pageidauja „nuolatinio (NATO) karinio laivyno
buvimo“ Juodojoje jūroje, nepažeidžiant tarptautinių
konvencijų. Jis taip pat ragino užtikrinti NATO rytinių ir
pietinių šalių, kurios ribojasi su Rusija ir Artimaisiais Rytais,
saugumą.
„Svarbu, kad būtų užtikrintas įtikinamas ir nuspėjamas
sąjungininkų pajėgų buvimas rytiniame sparne, siekiant
subalansuoti šiaurės dėmenį su pietiniu ir rytiniu sparnu“, –
K.Iohannisas argumentavo po ketvirtadienį Bukarešte įvykusio
susitikimo su J.Stoltenbergu.
Penktadienį Lenkijos ir JAV pareigūnai padės kertinį akmenį
planuojamoje priešraketinės gynybos bazėje Redzikovo kaime
šiaurinėje Pamario vaivadijoje netoli Baltijos jūros.