„Šiandien žinome, kad daugiau Europos reiškia daugiau krizės
Lenkijoje“, – užsienio reikalų ministerijos svetainėje
paskelbtame pranešime pareiškė Witoldas Waszczykowskis.
Jis griežtai sukritikavo Vokietijos planus nutiesti antrąjį
dujotiekį, „Šiaurės srautas 2“, kuriuo Baltijos jūros dugnu
būtų tiekiamos rusiškos dujos.
Lenkija šį projektą laiko grėsme savo energetiniam saugumui, o
visų pirma – savo, kaip rusiškų dujų tranzito šalies,
vaidmeniui.
Ministras taip pat sukritikavo ES rytų partnerystės programą,
kuria siekiama buvusias sovietines valstybes priartinti prie bloko.
Anot jo, įgyvendinant šią programą ES nepavyko stabilizuoti tokių
šalių kaip Lenkijos rytinė kaimynė Ukraina.
Į valdžią atėjus į populizmą orientuotai „Įstatymo ir
teisingumo“ (PiS) vyriausybei, kuri jau prastūmė kelis
prieštaringai vertinamus teisės aktus, kad pertvarkytų
Konstitucinį Teismą ir sustiprintų valstybinių transliuotojų
valstybės kontrolę, Lenkijos ir Europos institucijų tarpusavio
santykiai pastaraisiais mėnesiais pastebimai atvėso.
Šie vyriausybės sprendimai ir pačioje Lenkijoje, ir užsienyje
sukėlė didelį nerimą dėl šalies demokratijos padėties.
Tuo tarpu dauguma lenkų ir toliau palaiko narystę ES. Vasario
mėnesį atlikta apklausa parodė, kad už tolesnę narystę bloke
pasisako net 81 proc. šalies gyventojų, kurie ES, o visų pirma
dosnias Briuselio subsidijas, laiko vienu iš ekonomikos augimo
šaltinių.
Nors ekspertai teigia, kad PiS yra aiškiai euroskeptiška, šios
partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis praėjusią savaitę pareiškė, kad „Lenkija iš ES nesitrauks“,
nes „narystė ES yra saugumo garantija“.
Tuo tarpu Varšuvoje įsikūrusio nepriklausomo Stepono Batoro
fondo ekspertai ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, jog
PiS nebandys kelti Lenkijos pasitraukimo iš ES – vadinamojo
„Polexit“ – idėjos, tačiau šios partijos lyderiai mano, kad
ES dienos yra suskaičiuotos.
Lenkijos konservatoriai „labiau mąsto apie „Polexit“ pagal
nutylėjimą, subyrėjus blokui“, teigia fondo ekspertai.