Viena grasino vėl imtis tikrinimų Brenerio perėjoje Alpių
kalnuose ir kitų priemonių prieš migrantus, jeigu Italija
nesugebės sumažinti Austriją pasiekiančių naujų atvykėlių
skaičiaus.
„Pastarosiomis savaitėmis neteisėtų migrantų skaičius
sumažėjo beveik iki nulio“, – vidaus reikalų ministras
Wolfgangas Sobotka sakė per bendrą su savo
kolega italu Angelino Alfano spaudos konferenciją
šioje perėjoje, kuri yra svarbus taškas Europos pietinę ir
šiaurinę dalis jungiančiame maršrute.
„Štai kodėl šiuo metu sienos kontrolė nėra būtina Brenerio
perėjoje“, – pabrėžė W.Sobotka.
Ministras pridūrė, kad Italijos, Austrijos ir Vokietijos
institucijų sustiprinta traukinių kontrolė padėjo sumažinti
atvykėlių antplūdį iki mažytės srovelės.
A.Alfano sakė esantis „laimingas“, kad Austrija pripažino
Italijos pastangas spręsti šią problemą.
Istorinis kelias per Alpes dabar yra itin svarbus Europos
transporto koridorius – Brenerio perėją kasdien kerta apie 5,5
tūkst. sunkvežimių. Šis maršrutas yra gyvybiškai svarbus
Italijos eksportui į Europos šiaurines šalis, tad eismas perėjoje
strigdavo ir be papildomų tikrinimų.
Tačiau Viena nerimavo, kad šita perėja virs nauju keliu
migrantams ir pabėgėliams, kai buvo uždarytas Balkanų maršrutas,
vedęs iš Graikijos į Vakarų ir Šiaurės Europos šalis.
Šiemet jau daugiau negu 31 250 migrantų atvyko į Italiją –
daugiausia laivais iš Libijos.
Šis antplūdis praėjusį mėnesį paskatino Austriją pradėti
ruoštis statyti naują „sienos valdymo sistemą“ Brenerio
pėrėjoje.
Šie pasiruošiami, kartu su vyriausybės perspėjimais
sugriežtinti tikrinimą, padidino įtampą santykiuose su Roma, be to
pastarosiomis savaitėmis prie perėjos buvo audringų protestų.
Austrijos poziciją griežtai kritikavo ir Europos Komisija,
kurios pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris
praėjusią savaitę sakė, kad Vienos pateikti pasiūlymai gali tapti
„politine katastrofa“ Europos Sąjungai.
Ketvirtadienį ES leido dar šešiems mėnesiams Šengeno zonoje
pratęsti dabartines sienų kontrolės priemones, kurių pernai
ėmėsi kelios šalys, tarp jų ir Austrija, siekdamos pažaboti
migrantų antplūdį.
Praėjusiais metais į Europą atvyko daugiau negu milijonas
žmonių, pasitraukusių nuo karų, persekiojimo ir skurdo
Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose. Šis antplūdis sukėlė
didžiausią migracijos krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo
pabaigos.
2015 metais Austrija priėmė apie 90 tūkst. prašymų suteikti
prieglobstį. Pagal vienam gyventojui tenkančių prieglobsčių
prašytojų skaičių Austrija buvo antra Europos Sąjungoje po
Švedijos.
Ši krizė paskatino didesnį palaikymą prieš imigrantus
nusistačiusiai Austrijos laisvės partijai (FPOe), kuri, kaip rodo
apklausos, dabar yra populiariausia prieš 2018 metais vyksiančius
visuotinius rinkimus. Tai kelia didelių iššūkių valdančiajai
centristinei koalicijai, pirmadienį atsistatydino kancleris Werneris
Faymannas po kraštutinių dešiniųjų triumfo
pirmajame prezidento rinkimų ture praėjusį mėnesį.