Interviu „Lietuvos žinioms“ antrą kadenciją Rumunijai
vadovaujantis K.Iohannisas vylėsi, jog protas bei pragmatizmas
įveiks geopolitinius sumetimus dėl separatistinio Padniestrės
regiono.
„Savaime suprantama, esame susirūpinę dėl nesibaigiančio
konflikto Padniestrėje, prie pat ES – ir Rumunijos – slenksčio.
Mūsų nusistatymas visuomet buvo aiškus – padėtis turi būti
išspręsta politiškai, prie derybų stalo, gerbiant Moldovos
Respublikos suverenumą ir teritorinį vientisumą. 5+2 ir toliau yra
vienintelis formatas, galintis garantuoti tokį sprendimą. Pats
laikas vėl susitikti be jokių išankstinių sąlygų. Praėjo beveik
dveji metai nuo derybų rato 2014-ųjų birželį. Kartu per
pastaruosius porą metų įsitikinome, kad europietiškas Moldovos
pasirinkimas atitinka Padniestrės žmonių ir verslo interesus“, –
dienraščiui sakė Rumunijos vadovas.
„Tai leidžia mums tikėtis, jog galiausiai Padniestrės
sureguliavimo procese protas, logika ir pragmatizmas įveiks
geopolitinius sumetimus“, – pridūrė Rumunijos prezidentas
antradienį paskelbtame interviu.
Jis kartu pabrėžė, jog svarbu nepamiršti, kad Rumunijos ir
Rusijos santykiai turi būti analizuojami platesniame kontekste,
įvertinant, kad „Rusijos Federacija yra svarbi tarptautinė
žaidėja, esanti prie pat mūsų sienų, o Rumunija , kaip NATO ir ES
narė, turi ilgiausią išorinę sieną“.
Rumuniškai kalbančios Moldovos rytiniame pasienyje esanti
Padniestrė, kurioje gyvena daugiausia rusakalbiai, nepriklausomybę
paskelbė 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, tačiau jos
valstybingumo nepripažįsta nė viena valstybė.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje tarp Moldovos ir
Padniestrės vykęs trumpas karas nusinešė šimtus gyvybių.
Separatistinės respublikos gyventojai 2006 metais vykusiame
referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą
prie Rusijos, kuri Padniestrėje tebeturi sutelkusi tūkstančius
karių.