„Kariuomenių vadų buvo diskutuojama dėl to sustiprinto
pajėgų buvimo Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, Rumunijoje ir
Bulgarijoje. Kariuomenių vadai sutarė teikti karinį patarimą
ministrams, kad turėtų būti bataliono kovinės grupės dydžio
vienetai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje“, – BNS telefonu iš
Briuselio sakė brigados generolas Gintautas Zenkevičius.
Pasak jo, bataliono kovinė grupė yra didesnė už paprasto
bataliono dydžio pajėgas ir jas sudaro apie tūkstantis karių.
„Bataliono kovinė grupė – tai yra batalionas plius tam tikros
kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo elementai. Tai čia realiai
turėtų būti apie tūkstantis karių, bet čia priklauso nuo
valstybių dydžio ir nuo to, kokia tai bus grupė – sunki,
vidutinė ar lengva“, – kalbėjo karininkas.
Komitetui pateikus karinį patarimą dėl bataliono kovinių
grupių steigimo, jį per kelias savaites apsvarstys NATO Gynybos
politikos planavimo komitetas. Ketinimai steigti šiuos karinius
vienetus Baltijos šalyse ir Lenkijoje vėliau turės būti
patvirtinti Šiaurės Atlanto Tarybos, kurią sudaro visų
NATO šalių ambasadoriai, o galutinį sprendimą priims Aljanso
gynybos ministrai birželio mėnesį.
„Kai ministrai patvirtins tą patarimą, duos nurodymus, kaip
reikia toliau planuoti jų kūrimą“, – kalbėjo G.Zenkevičius.
Pasak jo, kol kas nenuspręsta, kurių valstybių karių pagrindu
bus kuriamos tarptautinio bataliono kovinės grupės, tačiau prieš
kelias savaites Lietuvos pareigūnai teigė gavę Vokietijos atstovų
patvirtinimus, jog Lietuvoje pagrindinį vaidmenį kuriant šį
karinį vienetą atliks vokiečiai.
„Greičiausiai, kas bus tos „framework
nation“ (pagrindinės valstybės – BNS), oficialiai bus paskelbta
Varšuvos viršūnių susitikimo metu“, – BNS teigė generolas.
Pasak G.Zenkevičiaus, kariniame komitete trečiadienį aptartos
ir galimybės Juodojoje jūroje dislokuoti NATO karinių laivų
flotilę Rumunijos ir Bulgarijos prašymu.
„Kalbėjome, kad toks sprendimas kaip ir turi prasmės, bet
trūksta dar detalių, yra siūloma toliau dirbti, daryti analizę“,
– sakė karininkas.
Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos
šalyse svarstoma, pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos
kariuomenių vadams.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų
pavasario dislokuota kuopa Jungtinių Valstijų karių, karinė
technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas. Be to, Baltijos
šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo
sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.