Praėjusią savaitę Naujajame Džersyje dalyvaudamas savo
sutuoktinės Hillary rinkimų kampanijoje ir sakydamas
paramos kalbą B.Clintonas pareiškė, kad, nors šios dvi Rytų
Europos šalys be JAV pastangų „nebūtų laisvos“, jos
nusprendė, jog „demokratija (kelia) per daug problemų“.
„Jos nori Putino stiliaus vadovavimo; tik duokit man
autoritarinę diktatūrą ir neįleiskit užsieniečių. Kažkur
girdėta?“ – sakė jis, tuo tikriausiai užsipuldamas ir JAV
respublikonų tikėtiną kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą.
„Billas Clintonas žino, kad vengrai dėl Vengrijos ateities
nusprendė demokratiškuose parlamento rinkimuose“, – antradienį
vietos žiniasklaidai sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras
Peteris Szijjarto.
Jo pareiškime sakoma, kad „niekas, net Billas Clintonas, negali
sau leisti taip įžeidinėti Vengrijos žmonių“, net jeigu toks
jų pasirinkimas jam nepatinka.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir anksčiau yra
sulaukęs kritikos dėl savo autoritarinių polinkių.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo taip pat sakė, kad
B.Clintonas turėtų atsiprašyti už tuos komentarus.
Ji pavadino B.Clintono žodžius „nepagrįstais ir
paprasčiausiai neteisingais“. B.Clintonas „išpūtė ir turėtų
atsiprašyti“, trečiadienį sakė ji Lenkijos valstybiniam radijui.
Lenkijos dešiniojo sparno lyderis Jaroslawas Kaczynskis irgi piktinosi palyginimu su V.Putinu ir rekomendavo B.Clintonui „siekti medicininės priežiūros“.
„Bet kas, teigiantis, kad Lenkijoje šiandien nėra
demokratijos, turi siekti medicininės priežiūros“, –
antradienį vakare Varšuvoje žurnalistams sakė J.Kaczynskis.
Nors valdančiosios populistinės partijos „Įstatymas ir
teisingumas“ (PiS) lyderis ir neturi jokio posto vyriausybėje
daugelio jis yra laikomas tikrąja jėga vyriausybėje, kuri į
valdžią per spalio rinkimus atėjo su antiimigracine ir populistine
programa.
Vietos ir užsienio kritikai dešiniųjų vyriausybes Lenkijoje ir
Vengrijoje kaltino demokratinių laisvių atšaukimu griežtinant
žiniasklaidos kontrolę ir pakertant kitus demokratinės stabdžių
ir atsvarų sistemos principus.
Budapeštas ir Varšuva taip pat atsisakė priimti pabėgėlius
pagal ES kvotų sistemą, kuri buvo sukurta siekiant spręsti
didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos migrantų
krizę.