Per Varšuvoje liepą vyksiantį viršūnių susitikimą NATO
lyderiai pasirašys planą, pagal kurį numatoma pasiųsti daugiau
karių į Aljanso nares Rytų Europoje, tęsiant „atgrasymo ir
dialogo“ strategiją, turinčią padrąsinti sąjungininkus, kad jie
nebus palikti likimo valiai, jeigu įsipliekstų nauja krizė, panaši
į konfliktą Ukrainoje.
Ministrai taip pat tarsis dėl didėjančių iššūkių NATO
pietiniame sparne – pradedant konfliktais Sirijoje ir Irake,
baigiant nestabilumu Šiaurės Afrikoje, tvyrant susirūpinimui, kad
teroristų grupuotės, tokios kaip „Islamo valstybė“ (IS), gali
pasinaudoti tuo sąmyšiu.
Pernai lapkritį Paryžiuje įvykdytos IS atakos nusinešė 130
žmonių gyvybių, o šių metų kovą džihadistai smogė Briuselyje,
kur įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės bei daug
diplomatinių ir verslo biurų.
ES šiuo metu tebesistengia suvaldyti didžiausią nuo Antrojo
pasaulinio karo migracijos krizę, o Bendrija siekia glaudžiau
bendradarbiauti su NATO, sprendžiant šią problemą. Dalis šių
pastangų – mėginimas sustiprinti tarptautinės bendruomenės
palaikomą vyriausybę Libijoje, kur pastaruoju metu IS stiprino savo
pozicijas.
Penktadienį prie NATO ministrų diskusijų prisidės ES išorės
politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
Iš 28 NATO narių 22 taip pat yra Europos Sąjungos šalys, o
F.Mogherini yra atsakinga už Bendrijos globalios saugumo strategijos
ataskaitos parengimą.
JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute' as (Daglas Ljutas)
trečiadienį sakė, kad užsienio reikalų ministrai surengs „labai
rimtą diskusiją dėl santykių su Rusija ... kuri iš esmės
išmetė žaidimo taisyklių knygelę“.
„Ji nebėra nuspėjama partnerė, kokią anksčiau manėme
turintys, – pabrėžė D.Lute'as. – Galbūt neturime partnerės,
atviros dialogui, bet mes norime parodyti, kad NATO visada atvira
dialogui.“
Pagrindiniu ketvirtadienį įvyksiančio susitikimo momentu
turėtų tapti sutarties dėl Juodkalnijos stojimo į Aljansą
pasirašymas. Šis klausimas taip pat kursto Maskvos įtūžį dėl
NATO plėtros Balkanuose, kuriuose Rusija turi strateginių interesų
ir kurių slaviškos šalys yra istorinės Rusijos sąjungininkės.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo dėl
naujų ginklavimosi varžybų pavojaus, pabrėždamas, kad Aljanso
atsakas yra vien „gynybinis, proporcingas ir atitinkantis mūsų
tarptautinius įsipareigojimus.“
Pasak jo, transatlantinis blokas siekė plėtoti dialogą su
Rusija, kad būtų sumažinta įtampa ir išvengta potencialiai
pavojingų incidentų, kurie gali nevaldomai eskaluotis.
NATO įšaldė bet kokį praktinį bendradarbiavimą su Rusija
dėl krizės Ukrainoje, bet paliko atvirus ryšių kanalus per
vadinamąją NATO ir Rusijos tarybą (NRT).
J.Stoltenbergas praeitą mėnesį sušaukė pirmąjį nuo
2014-ųjų birželio tos tarybos susitikimą ir sakė, kad tos
diskusijos buvo „atviros“, bet „naudingos“.
NATO diplomatiniai šaltiniai sakė, kad kai kurios bloko narės
pageidauja surengti dar vieną tarybos posėdį prieš viršūnių
susitikimą Varšuvoje – bent jau kaip geros valios ženklą.
Tačiau kitos NATO narės prieštarauja tokiam pasiūlymui,
argumentuodamos, kad nėra jokios priežasties daryti nuolaidų
Maskvai.
„Manau, kad posėdis įvyks ... Kai kurios sąjungininkės jo
labai pageidauja, o kiti iš mūsų mano, kad dėl to neverta
ginčytis“, – sakė vienas šaltinis, nesureikšmindamas NATO ir
Rusijos tarybos svarbos.