Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai
supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus
nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias
populistines partijas.
Ši takoskyra bus ryški ir sekmadienį vyksiančiame įtemptame
antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame susigrums 45 metų
Norbertas Hoferis iš antiimigracinės Laisvės partijos (FPÖ) ir
žaliųjų remiamas 72 metų ekonomikos profesorius Alexanderas van
der Bellenas.
Ginklų entuziastas N.Hoferis, kuris yra iš dalies paralyžiuotas
dėl per nelaimingą atsitikimą patirtos stuburo traumos ir yra
vadinamas „draugišku FPÖ veidu“, pirmajame rinkimų ture surinko
35 proc. balsų ir gerokai aplenkė A.van der Belleną, gavusį 21
proc. balsų.
Tuo tarpu valdančiąją koaliciją sudarančių Austrijos
socialdemokratų partijos (SPÖ) ir centro dešiniosios Austrijos
liaudies partijos (ÖVP) kandidatai pirmame ture patyrė triuškinamą
pralaimėjimą ir surinkę po 11 proc. balsų buvo išstumti iš
tolesnės kovos.
Jų prastas pasirodymas reiškia, kad Austrijoje pirmą kartą nuo
1945 metų prezidentu bus išrinktas žmogus, nepriklausantis nė
vienai iš dviejų didžiųjų partijų.
Tai savo ruožtu sukuria naują pavojų, kad laimėjęs kandidatas
gali pasitelkti iki šiol nenaudotas prezidento galias, pavyzdžiui,
atleisti vyriausybę.
N.Hoferis jau yra žadėjęs, kad jei bus išrinktas, paleis
vyriausybę, jei ši nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų
ir nepagerins šalies ekonomikos situacijos.
„Visiškai realus pavojus yra FPÖ prezidentas, kuris atleidžia
vyriausybę, kad atvertų kelią „mėlynajai respublikai“, –
neseniai įspėjo A.van der Bellenas, turėdamas galvoje kraštutinių
dešiniųjų logotipe naudojamą spalvą.
Jis taip pat kaltino savo oponentą, kad jis tėra FPÖ lyderio
Heinzo-Christiano Strache „parankinis“.
N.Hoferis atmetė tokias savo varžovo kalbas, pavadinęs jas
„baimės kurstymu“.
„Visada sakiau, kad vyriausybės paleidimas būtų tik
kraštutinė priemonė“, – sakė jis.
Vis dėlto neseniai vykusiuose debatuose iš kraštutinių
dešiniųjų stovyklos atstovo lūpų nuskambėjo grėsmingas
įspėjimas: „Pamatysite, ką gali valstybės vadovas“.
Tačiau politikos ekspertas Peteris Hajekas
sakė, kad tokios galios mažai ko vertos be visuomenės paramos.
„Jei veiksmai neatspindi visuomenės valios, tai nėra
realistiškas politinis žingsnis“, – sakė jis naujienų
agentūrai AFP.
Kraštutiniai dešinieji telkia jėgas
Priešingai nei įprasta, prieš sekmadienio balsavimą nebus
skelbiami visuomenės nuomonės apklausų rezultatai – po to, kai
visiškai nepasitvirtino prognozės, paremtos prieš pirmąjį
rinkimų turą darytomis rinkėjų apklausomis, kurios rodė, kad
A.van der Bellenas turėtų aplenkti N.Hoferį.
Aišku viena: sekmadienio rinkimus itin atidžiai stebės FPÖ
politiniai sąjungininkai kitose Europos valstybėse, įskaitant
Prancūzijos ultradešinįjį Nacionalinį frontą (FN), kurio lyderė
Marine Le Pen (Marin Le Pen) ryžtingai nusiteikusi laimėti
ateinančiais metais šalyje vyksiančius prezidento rinkimus.
„Nuostabus rezultatas. Bravo Austrijos žmonėms“, –
parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“ po netikėtos N.Hoferio
pergalės pirmajame ture.
Praėjusią vasarą FN ir FPÖ suformavo bloką su kitomis ES
kraštutinių dešiniųjų partijomis kovai su Europos
„islamizacija“.
Pernai daugiau nei milijonas žmonių, bėgdami nuo karo ir skurdo
Artimuosiuose Rytuose, užplūdo Europą ir sukėlė rimčiausią
migracijos krizę Senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Pabėgėlių antplūdis ir didėjanti nelygybė tapo pražūtingu
deriniu centristinėms Europos šalių vyriausybėms, kurioms nesiseka
įtikinti rinkėjų nepasiduoti ant bangos esančių populistinių
judėjimų vilionėms.
Žaidimas dar nesibaigė
Austrijoje, kuri pernai gavo maždaug 90 tūkst. prašymų
suteikti prieglobstį, visuomenės parama didžiosioms partijoms
pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo, rinkėjams gręžiantis į
FPÖ, kuri viešosios nuomonės apklausose dabar nuolat sulaukia
daugiau nei 30 proc. siekiančio palaikymo.
Jei tokios tendencijos nesikeis, SPÖ ir ÖVP kituose
visuotiniuose rinkimuose 2018 metais gali neužsitikrinti pakankamai
balsų, kad galėtų vėl suformuoti „didžiąją koaliciją“.
Prieš trejus metus joms vos pavyko užsitikrinti daugumą.
FPÖ nekart ragino rengti pirmalaikius rinkimus, vildamasi
pakliūti į vyriausybę, kaip jai pavyko padaryti 1999-aisiais, kai
partijai vadovavo H.-Ch.Strache pirmtakas, velionis Joergas Haideris
(Jorgas Haideris), kuris žavėjosi nacių sukarinta organizacija
„Waffen SS“.
Nors N.Hoferiui gali atrodyti, kad prezidento postas yra ranka
pasiekiamas, jo pergalė dar nėra garantuota.
Artėjant rinkimų finišo tiesiajai, gegužės 9 dieną
netikėtai atsistatydino kancleris Werneris Faymannas (Verneris
Faimanas) iš SPÖ. Jį šiame poste pakeitęs populiarus buvęs
nacionalinės geležinkelių įmonės vadovas Christianas Kernas
(Kristianas Kernas) išreiškė palaikymą A.van der Bellenui ir leido
aiškiai suprasti, kad nelaiko FPÖ galimais koalicijos partneriais.
„Po pirmojo turo N.Hoferis buvo aiškus favoritas, tačiau dabar
vyriausybėje įvyko pokyčių, į kuriuos reikia atsižvelgti“, –
naujienų agentūrai AFP sakė politologas Hubertas Sickingeris
(Hubertas Sikingeris).
„Pamatysime, ar rinkėjus paveiks „Kerno efektas“, – sakė
jis.