Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sukvietė daugiau nei 60 valstybių ir vyriausybių vadovų bei svarbiausių nevyriausybinių organizacijų atstovus aptarti
pastangų, kaip veiksmingiau užkirsti kelią konfliktams ir
užtikrinti kaltųjų už humanitarinius nusikaltimus patraukimą
baudžiamojon atsakomybėn.
Susitikime, kuriame pasirodė ir aktoriai Danielis Craigas, Forestas Whitakeris ir Seanas
Pennas, nevyriausybinės organizacijos paragino iš
esmės reformuoti atgyvenusią humanitarinę sistemą.
Ban Ki-moonas priminė, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 60 mln.
perkeltųjų asmenų ir dar mažiausiai 125 mln. žmonių, kuriems
reikia pagalbos ir apsaugos dėl didžiausių humanitarinių krizių
nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir sakė, kad šis susitikimas yra
proga kuri „kitokią ateitį“.
Tačiau dviejų dienų susitikimą aptemdė humanitarinės
pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans
Frontieres, MSF) boikotas ir abejonės, kad šios diskusijos turės
realų poveikį.
„Nepraleiskime šios progos, palikime savo ženklą kaip
pokyčių iniciatoriai“, – sakė JT vadovas.
Jis įspėjo, kad yra „nelengva suvokti tikslus“, ir paragino
pademonstruoti „tokią politinę valią, kokios pastaraisiais metais
dar nematėme“.
Juostų apie agentą Džeimsą Bondą žvaigždė D.Craigas,
kreipdamasis į pasaulio lyderius, sakė: „Šis susitikimas yra
galimybė pradėti didžiausią humanitarinį judėjimą mūsų
istorijoje“.
Aktorius taip pat paragino padaryti viską, kad vykstančios
diskusijos neliktų tik tušti žodžiai.
Atsakomybės vengimas
Susitikimo šeimininkas R.T.Erdoganas, kurio šalyje glaudžiasi
apie 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir Irako, akcentavo jo šaliai
tenkančią naštą ir skundėsi, kad kitos šalys neprisiima daugiau
atsakomybės už pagalbos teikimą, akivaizdžiai turėdamas galvoje
Vakarus.
„Dabartinė sistema nepakankama ... našta gula tik ant tam
tikrų valstybių pečių, nuo dabar atsakomybę turėtų prisiimti
visi“, – sakė jis.
„Poreikiai auga kiekvieną dieną, o ištekliai nedidėja tokiu
pat tempu. Tarptautinėje bendrijoje pastebima tendencija vengti
atsakomybės“, – sakė R.T.Erdoganas.
„Turkija tai žino iš savo karčios patirties“, –
pabrėžė Turkijos vadovas ir pridūrė, kad Ankara sirų
pabėgėliams priimti išleido 10 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu visa
tarptautinė bendrija šiam tikslui skyrė vos 450 mln. dolerių.
R.T.Erdoganas taip pat nepraleido progos dar kartą paraginti
reformuoti JT Saugumo Tarybą, pabrėžęs, kad „žmonijos
likimas“ negali priklausyti nuo penkių nuolatinių jos narių,
turinčių veto teisę.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, viena iš svarbiausių
susitikimo dalyvių, paragino liautis dalyti tuščius pažadus dėl
pagalbos.
„Duodama per daug pažadų, ir tuomet projektams nesulaukiama
pinigų – tam turi būti padarytas galas“, – sakė A.Merkel ir
pridūrė, kad šiuo metu pasaulis neturi humanitarinės sistemos,
kuri atitiktų ateities iššūkius.
Įsipareigojimai, dėl kurių Stambule sutars valstybių vadovai,
nebus privalomojo pobūdžio. Be to, nors į susitikimą atvyko
A.Merkel ir Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas
(Sabahas Ahmadas Sabahas), į akis krinta tai, kad tarp jo dalyvių
nėra daugelio kitų įtakingų figūrų.
Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius
Davidas Milibandas, dabar vadovaujantis
Tarptautiniam gelbėjimo komitetui, sakė, kad reikia sprendimų
„dėl geresnės, o ne tik didesnio masto pagalbos“.
„Priežastis, paskatinusi mus susirinkti į Pasaulio
humanitarinį susitikimą, yra tai, kad mums reikia kitokios
humanitarinės pagalbos sistemos“, – sakė D.Milibandas,
pridūręs, jog faktas, kad 60 proc. pabėgėlių dabar gyvena miestų
zonose, reikalauja esminių pokyčių.
Figos lapelis?
Susitikimo dalyviai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad
prastėja situacija, susijusi su humanitarinės teisės laikymusi, nes
per konfliktus reguliariai atakuojamos mokyklos ir ligoninės.
JT palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūra UNRWA savo
ataskaitoje nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus konflikto
metu buvo atakuota beveik pusė jos administruojamų mokyklų.
„Absurdiška tikėtis geresnio humanitarinio atsako tokiu metu,
kai nevaržomai bombarduojamos lauko ligoninės ir nuolat atakuojami
civiliai žmonės“, – savo pareiškime pabrėžė tarptautinės
žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinis
sekretorius Salilas Shetty.
Tarptautinės organizacijos, tarp jų JT vaikų fondas (UNICEF),
remiami buvusio Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno, pirmadienį įkūrė naują pasaulinį fondą,
kuriame sieks surinkti beveik 4 mlrd. JAV dolerių nuo konfliktų ir
krizių nukentėjusių vaikų ugdymui.
Stambulo konferenciją boikotavusi MSF pareiškė, jog šis
susitikimas gali virsti „figos lapeliu“, skirtu pridengti pasaulio
neveiklumą humanitarinėje srityje.
„Man labai gaila, kad jie taip nusprendė“, – sakė JT
generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas.
„Vienas svarbiausių šios konferencijos uždavinių yra
tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų pasmerkimas“, –
pridūrė jis.