Atsakydamas į BNS klausimus, ministras taip pat pabrėžė, kad
NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti
dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos.
F.W.Steinmeiero teigimu, tariantis dėl pabėgėlių krizės, kuri
suskaldė Rytų ir Vakarų Europą, Europa „negali sau leisti jokių
tabu“.
– Ar Vokietijos vyriausybė priėmė galutinį sprendimą tapti vadovaujančia valstybe, atsakinga už daugiašalį NATO batalioną Lietuvoje? Kiek karių Vokietija ketina ten pasiųsti? Ar taip siunčiama žinia Rusijai?
– Praeitą savaitę per NATO užsienio reikalų ministrų
susitikimą vėl išreiškėme savo solidarumą su Aljanso rytiniais
partneriais. Vokietija jau dabar aktyviai dalyvauja Baltijos regiono
oro policijos misijoje. Taip pat smarkiai prisidėjome prie pastangų
suformuoti naująsias NATO ypač greito reagavimo jungtines pajėgas.
Nuo 2015 metų dislokavome vieną kuopą Baltijos regione rotacijos
principu. Per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje taip pat
aptarsime tolesnius būdus padidinti NATO dalyvavimą Aljanso
rytinėje teritorijoje.
Kita vertus, taip pat svarbu, kad mūsų veiksmai visada
grindžiami esmine NATO filosofija, kurios svarbiausi elementai –
atgrasymas ir įtampos mažinimas. Bijau, kad susitelkimas vien į
pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka
niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume
pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti
nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO
ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių
susitikimą Varšuvoje.
– Lietuva pradeda priimti pabėgėlius pagal ES schemą, bet atmeta privalomų kvotų mechanizmą. Ar turite vilties įtikinti Lietuvą ir kitas regiono šalis jį priimti? Ar jos turėtų sulaukti pasekmių, jeigu priešinsis?
– Kartu su visais partneriais Europoje turime rasti bendrus
europinius sprendimus. Beje, čia veikiame kartu su Lietuva, kuri
pareiškė savo paramą priimant pabėgėlius. Tačiau negalime veltui
praleisti to atokvėpio, kurį gavome sudarę susitarimą su Turkija,
juo nepasinaudodami, turime kartu ieškoti ilgalaikių ir tvarių
sprendimų. Juk viena yra aišku: kad pabėgėlių srautai į Europą
nesumažės ir ateityje. Iki vasaros norime susitarti dėl geresnės
išorinių ES sienų apsaugos. Tai svarbus aspektas, tačiau tuo visko
neišspręsime – ir būtent todėl Europos Komisija rengia
pasiūlymus dėl Europos prieglobsčio sistemos reformos. Šioje
srityje negalime sau leisti jokių tabu, bet reikia bendradarbiauti
ieškant sprendinių.
– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad krizės – pradedant pabėgėliais ir Rusija, baigiant galimu Brexit [Britanijos pasitraukimu iš ES] ir Graikijos krize – gali vesti į ES subyrėjimą arba Šengeno zonos žlugimą?
– Pasaulis nestabilus. Praėję metai aiškiai parodė, kad
negalime slėptis nuo mus krečiančių krizių. Smarkiai purtoma ir
Europos sistema. Triguba krizė – mus apėmusi gili finansinė
krizė, artėjantis britų referendumas ir pabėgėlių srautas į
Europą – ir toliau kelia sąmyšį. Esu tvirtai įsitikinęs, kad
visą galybę šių užduočių galėsime įveikti veikdami kartu.
Mano manymu, bendras problemas turime spręsti Europoje bendrai su
Europos partneriais, kitų alternatyvų tam nėra. Mums visiems reikia
Europos, būtent stiprios Europos! Pirmieji sėkmingi rezultatai,
pavyzdžiui, susitarimas su Turkija ir dėl to ženkliai sumažėjęs
pabėgėlių srautas į Europą rodo: jeigu imsimės šių užduočių
ir dirbsime spęsdami jas kartu, tai galėsime daug padaryti.
– Ar palaikysite ES sankcijų Rusijai pratęsimą, ar jums bus priimtiniau jas atšaukti arba sušvelninti artimiausiais mėnesiais, jeigu nebus jokių dramatiškų pokyčių Ukrainos krizėje? Ir jeigu Ukrainoje nebus vykdomos reformos, ar tai atgrasytų ES nuo sankcijų pratęsimo? Ar Vakarai turėtų izoliuoti ir suvaržyti Rusiją, ar su ja angažuotis?
– Mes pastebime, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas
pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Palyginti su praėjusiais
metais, bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos asti šiuo
klausimu. Tačiau mes kovosime, kad Europa šiuo klausimu laikytųsi
bendro požiūrio. Mums sankcijos tebėra susijusios su Minsko
susitarimo vykdymu.
Viena yra aišku: mes negalime ignoruoti tarptautinės teisės
normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų
Ukrainos destabilizavimo. Šiuo klausimu pasiuntėme aiškų signalą.
Be to, atkakliai dirbame Normandijos formate ieškodami Ukrainos
konflikto sprendimo. Čia norėtume būti pažengę toliau, tačiau
priklausome nuo abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – priimtų
susitarimų vykdymo. Tačiau akivaizdu yra tai, kad mums reikia
Rusijos siekiant pašalinti didelių tarptautinių krizių židinius
– ir Sirijoje, ir dedamų pastangų dėka stabilizuoti situaciją
Libijoje. Ypač krizės laikotarpiu yra svarbūs formatai, kur galime
įveikti tylą ir sugrįžti prie derybų stalo.