„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis
pasikeitė“, – prezidentas pasakė padėjęs vainiką Hirošimos
taikos memorialiniame parke, pagerbdamas žmones, kurių gyvybes
nusinešė 1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinių Valstijų numesta
bomba, žymėjusi branduolinės epochos pradžią.
Susikaupęs B.Obama padėjo vainiką ir minutėlę pastovėjo
nulenkęs galvą bei užmerkęs akis, po to atsitraukė ir stebėjo,
kaip gėlių vainiką deda Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Prezidentą lydėjo JAV ambasadorė Japonijoje Caroline Kennedy. Atominė bomba „pademonstravo, kad žmonija įgijo priemonių
susinaikinti“, savo kalboje pabrėžė B.Obama, kuris tapo pirmuoju
pareigas einančiu JAV lyderiu, apsilankiusiu šioje tragedijos
paminėjimo vietoje.
Per šią kruopščiai surežisuotą ceremoniją B.Obama
neatsiprašė, tik priminė karo baisumus ir išsakė viltį, kad
Hirošimos siaubas gali pažadinti „moralinį nubudimą“.
„Kodėl atvykome į šią vietą, į Hirošimą? Atvykome
susimąstyti apie baisią jėgą, atpalaiduotą dar nelabai tolimoje
praeityje. Atvykome gedėti žuvusiųjų, – sakė jis. – Jų
sielos kalbasi su mumis; jos prašo mus pažvelgti į save,
įvertinti, kas esame.“
„Technologijų pažanga be lygiavertės žmogiškųjų
institucijų pažangos gali lemti mūsų pragaištį. Mokslo
revoliucija, atvedusi prie atomo suskaldymo, taip pat reikalauja
moralės revoliucijos“, – pridūrė Amerikos lyderis.
„Nebylus verksmas“
„Štai kodėl atvykome į šią vietą – stovime čia, šio
miesto viduryje, ir priverčiame save įsivaizduoti momentą, kai
nukrito bomba, – tęsė jis. – Priverčiame save pajusti vaikų,
suglumusių dėl to, ką pamatė, siaubą.“
„Įsiklausome į nebylų verksmą“, – sakė jis. B.Obama, kurio pirmtakas Harry Trumanas priėmė
sprendimą surengti pirmuosius pasaulyje branduolinius smūgius,
susitiko su senyvais žmonėmis, išgyvenusiais tuos bombardavimus, ir
apkabino vieną vyrą, kuris atrodė perpildytas emocijų.
Jis taip pat pasikalbėjo su besišypsančiu 91 metų Sunao Tsuboi, kuris anksčiau pareiškė norintis pasakyt JAV
prezidentui, kad yra labai dėkingas už jo vizitą.
B.Obama anksčiau neretai primindavo pasauliui, kad reikia
mažinti branduolinio karo grėsmę. Savo kadencijos pradžioje jis
pelnė Nobelio taikos premijos už išdėstytą branduolinio
nusiginklavimo viziją, bet vėlesnės jo pastangos šioje srityje
neatnešė svaresnių rezultatų.
„Privalome turėti drąsos ištrūkti iš baimės logikos ir
siekti pasaulio be jų“, – sakė B.Obama, turėdamas omenyje
branduolinius ginklus. Šis vizitas buvo diplomatiškai itin keblus JAV prezidentui,
norinčiam įsiamžinti istorijoje, bet neatverti senų žaizdų.
Kritikai įsitikinę, kad pats B.Obamos apsilankymo Hirošimoje
faktas bus laikomas atsiprašymu už, jų nuomone, pagrįstą ataką.
Visgi prezidentas taip pat pelnė pagyrimų iš tų, kurie šį
vizitą laiko gerokai vėluojančiu žingsniu, reikalingu užgydyti
senoms nuoskaudoms.
Seniai laukiamas žingsnis
B.Obama atskrido į Hirošimą po derybų su kitais Didžiojo
septyneto (G-7) lyderiais per viršūnių susitikimą Idzėje-Šimoje. Jo apsilankymas, įvykęs praėjus 71 metams po Hirošimos ir
Nagasakio atominių bombardavimų, buvo jau seniai laukiamas
žingsnis.
Kiti Amerikos prezidentai taip pat svarstė galimybę surengti
tokį vizitą, bet ši tema tebebuvo pernelyg opi ir kurstanti
prieštaringus jausmus. Jimmy Carteris apsilankė
Hirošimoje 1984 metais, jau baigęs prezidento kadenciją.
Netgi dabar, kai apklausos rodo, jog 70 proc. japonų palaiko
B.Obamos sprendimą atvykti į Hirošimą, vizito atmosfera buvo
įtempta. Šis prezidento žingsnis neabejotinai bus nuodugniai
nagrinėjamas įvairiais atžvilgiais.
Jo politiniai priešininkai namuose pasiruošę sukelti triukšmą
dėl bet kokio nepageidaujamo apgailestavimo ženklo. Korėjiečiai savo ruožtu nori išgirsti prezidento
pripažinimą, kad tarp žuvusiųjų Hirošimoje ir Nagasakyje buvo
20–40 tūkst. jų tėvynainių.
Taip pat tebegyvena tiesioginių tų bombardavimo liudininkų,
norinčių, kad B.Obama išklausytų jų istorijų ir pamatytų jų
randus – tiek fizinius, tiek emocinius.