2004 metais aktyvistai netoli Saransko aptiko siaubingą radinį – negiliuose miško kapuose palaidotus 500-700 kūnų.
Šie žmonės tapo Josifo Stalino Didžiojo valymo, vykdyto praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, aukomis. Vietos istorikų teigimu, dalis jų buvo stačiatikių kunigai, musulmonai dvasininkai, vietos mokytojai, ūkininkai ir darbininkai.
Nužudytųjų tapatybės nėra žinomos, nes Sovietų Sąjungos ir Rusijos slaptųjų tarnybų archyvai nėra atverti.
„Pasidalinome savo žiniomis apie kapą su vyriausybe, akademiniais ratais ir pilietine visuomene. Tačiau sulaukėme tik tylos“, – teigė aktyvistas Nikolajus Kurčinkinas.
Masinę kapavietę aptikę rusai tikėjosi, kad kūnai bus iškasti ir tinkamai perlaidoti Saransko miesto kapinėse. O toje vietoje, kur aukos buvo atvežtos į mišką ir nušautos, bus pastatytas paminklas.
Tačiau viskas vyko kiek kitaip. Šią savaitę kapavietės vietoje iš tiesų buvo atidengtas paminklas, kuris vis dar yra tik vienas iš kelių Rusijoje skirtų J.Stalino represijų aukoms.
Tiesa, ant šio paminklo apie žudynių aukas užsimenama tik vienoje eilutėje. Likusiame 12 eilučių tekste yra šlovinamas vienas konkretus J.Stalino valymo laikais nužudytas žmogus – vietos NKVD padalinio vadovas Valteris Vandas, atsakingas už egzekucijų rengimą ir kitas represijas.
Paminklo atidengimą organizavo Mordovijos respublikos vidaus reikalų ministerija. O renginyje daugiau kalbėta apie V.Vandą, kuris prieš 78 metus taip pat buvo nužudytas netoli kapavietės.
„Šis paminklas yra skirtas ne tik represijų aukoms, bet ir šeimoms, kurios akimirksniu tapo liaudies priešais. Paminklas mena tuos, kurie neišdavė savo artimųjų ir iki pat savo gyvenimo galo kovojo už jų gerą vardą“, – kalbėjo ministro pavaduotoja Nina Freiman, kuri taip pat yra V.Vando anūkė.
Tarp J.Stalino aukų atsidūrė ir nemažai komunistų bei NKVD agentų. Tiek V.Vandas, tiek jo viršininkas Nikolajus Ježovas buvo nužudyti režimo, kuriam jie tarnavo.
N.Ježovas buvo sulaikytas, kankinamas ir nužudytas būtent dėl to, kad užsakė 14 tūkst. NKVD pareigūnų egzekuciją. Tarp jų atsidūrė ir Vokietijos karo belaisvis, vėliau Rusijos piliečiu tapęs V.Vandas.
