„Nusprendėme pasiųsti nuomonę dėl įstatymų viršenybės
Lenkijos institucijoms“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis
pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per
spaudos konferenciją. Šiuo atveju „išvada“ reiškia
perspėjimą.
„Nepaisant mūsų didžiausių pastangų, negalėjome rasti
sprendimo pagrindiniams klausimams, kurie kelia mums nerimą“, –
sakė F.Timmermansas po penkis mėnesius trukusių derybų su Lenkijos
vyriausybe.
Tačiau jis pridūrė: „Vis dar matau mus tęsiant dialogo
procesą, konstruktyvaus dialogo.“
Pasak jo, Europos Komisijai nerimą kelia Konstitucinio Tribunolo
sudėties pakeitimai, vyriausybės atsisakymas oficialiai paskelbti to
teismo sprendimus ir juos vykdyti, taip pat tos institucijos reforma.
„Komisija pageidauja, kad Lenkijos valdžia rastų šios
padėties sprendinį, ir būtent toks yra dabar mūsų vykdomo proceso
tikslas“, – sakė F.Timmermansas.
„Lenkijos institucijos dabar turės galimybę pateikti
atsakymą. Nuosekliai tęsime mūsų dialogą“, – pridūrė jis.
Lenkija turi dvi savaites, kad atsakytų į perspėjimą. Jei ji
nenuramins ES susirūpinimo, Komisija gali rekomenduoti, kad Varšuva
per tam tikrą laiką išspręstų nustatytas problemas.
„Išgalvota procedūra“
Sausio mėnesį Komisija pradėjo daugelio etapų procedūrą ir
tikrino, ar Lenkija gerbia lygybę įstatymų atžvilgiu. Potencialiai
tai gali nuvesti prie Lenkijos balsavimo teisių ES atėmimo.
Tačiau tai tik vienas aspektas ilgos, užsitęsusios procedūros,
dėl kurios galiausiai gali būti sustabdytos Varšuvos balsavimo
teisės Europos Sąjungos ministrų taryboje, svarbiausioje ES
sprendimų priėmimo institucijoje.
Tačiau Lenkijos sąjungininkė regione Vengrija tikriausiai
žlugdys bet kokias galimas sankcijas, kurioms reikėtų vienbalsio
visų 28 ES narių pritarimo.
Lenkija reiškė abejones dėl Europos Komisijos inicijuotos
„įstatymų viršenybės“ procedūros teisėtumo.
„Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, yra nenumatyta
sutartyse, išgalvota procedūra, todėl ji bet kuriuo metu gali būti
užginčyta Europos Teisingumo Teisme“, – įtakingas
valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS)
pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sakė
Lenkijos savaitraščiui „Do Rzeczy“, kuris šį interviu
paskelbė pirmadienį.
„Jeigu padėtis paaštrės, mes tai padarysime“, –
pabrėžė jis.
„Europos centrai negerbia (ES narių) ... suverenumo, o tai
reiškia, kad jie negerbia Lenkijos ir lenkų“, – pridūrė
J.Kaczynskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszcykowskis tą pačią dieną sakė naujienų
televizijai TVN24, kad tos procedūros „teisėtumas“ yra
ginčytinas, nes ji nėra numatyta 2010 metais įsigaliojusioje ES
Lisabonos sutartyje.
„Ji nėra pagrįsta sutartimis; ji pagrįsta tam tikra praktika,
išgalvota Europos Sąjungos pareigūnų – netgi ne aukšto, o
vidutinio rango“, – pabrėžė jis.
„Europos Komisija turi teisę raginti, teikti pasiūlymus ir
patarimus. Tuo tarpu Komisijos pareigūnai, išrenkami pagal
valstybių politinius susitarimus, neturėtų teisti šalių narių
– jų ne toks darbas“, – pridūrė ministras.
Šis ginčas įsiplieskė, kai PiS, atėjusi į valdžią pernai
rudenį, paskyrė sau ištikimus teisėjus į aukščiausiąją
šalies teismo instituciją – Konstitucinį Tribunolą, taip pat
sumažino jo galias blokuoti naujus įstatymus.
Konstitucinis Tribunolas atmetė tuos pakeitimus, bet PiS
nepripažino jo nutarties ir nepaskelbė jos valstybės žinių
leidinyje, sukurdama miglotą teisinę padėtį.
Komisija parengė ataskaitą pagal naują „įstatymų
viršenybės“ mechanizmą, kurį Briuselis įvedė 2014 metais ir
kuris suteikia 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu
reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES
demokratijos ir teisių principus.