Tik vienas Bundestago deputatas balsavo prieš, o dar vienas susilaikė, kai parlamento nariai balsavo pakeldami rankas dėl rezoliucijos „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“.
Kanclerė Angela Merkel balsavime nedalyvavo, o pareigūnai aiškino, kad vyriausybės vadovė negalėjo to padaryti dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau jos atstovė Christiane Wirtz leido suprasti, kad A.Merkel šį dokumentą palaiko.
Turkijos premjeras Binali Yildirimas šią savaitę sakė, kad jo šalis neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga dėl pastangų mažinti į Bendriją plūstančių migrantų srautą, jeigu Berlynas priimtų tą rezoliuciją, bet anksčiau ketvirtadienį pareiškė pareigūnams Ankaroje, kad tas balsavimas yra „tikras draugystės išbandymas“.
„Kai kurios tautos, kurias laikome draugais, susidūrusios su vietos politikos problema mėgina nukreipti dėmesį nuo to, – sakė jis per valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos posėdį. – Ši rezoliucija yra to pavyzdys.“
B.Yildirimas susilaikė nuo tiesioginio pagrasinimo Vokietijai politinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, tačiau pridūrė: „3,5 mln. turkų gyvena Vokietijoje ir aktyviai prisideda prie jos ekonomikos.“
„Savikritiškas praeities įvertinimas“
Valdančiosios Vokietijos kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos bei opozicijai priklausančių žaliųjų parengta rezoliucija pavadinta „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, o ginčijamas žodis genocidas (Völkermord) figūruoja visame dokumento tekste.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Pradėdamas debatus per ketvirtadienio posėdį parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas pripažino, kad nagrinėti istorinius įvykius gali būti skausminga.
„Visgi esame matę, kad sąžiningas ir savikritiškas praeities įvertinimas nesukelia pavojaus ryšiams su kitomis šalimis, – sakė jis. – Iš tikrųjų tai yra išankstinė sąlyga supratimui, susitaikymui ir bendradarbiavimui.“
Pasak jo, Turkijos dabartinė vyriausybė nėra atsakinga už tai, kas nutiko prieš 100 metų, bet jai „tenka dalis atsakomybės už tai, kas dėl to bus daroma ateityje“.
Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.
Turkija rezoliuciją pavadino niekine
Turkija ketvirtadienį „neveiksminga ir niekine“ pavadino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu.
„Vokietijos parlamento iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu yra istorinė klaida“, – vicepremjeras ir vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas paskelbė savo paskyroje tinkle „Twitter“, pavadindamas šią rezoliuciją „neveiksminga ir niekine“.
Atšaukė ambasadorių
Turkija atšaukė savo ambasadorių iš Berlyno, vos tik Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje 1915 metais vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, cituodama Turkijos premjerą.
„Mes atšaukėme savo ambasadorių iš Vokietijos Huseyiną Avni Karslioglu konsultacijoms“, – pranešė ministras pirmininkas Binali Yildirimas.
