„Ar ji – radikaliausia merė pasaulyje?“ – tokį klausimą dėl A.Colau šią savaitę kėlė Jungtinės Karalystės dienraštis „Guardian“.
Visiems, kurie nors kiek žino apie A.Colau, įdomu, kaip šiai radikaliai aktyvistei sekasi vykdyti pažadėtus pokyčius tokioje kosmopolitinėje Europos sostinėje kaip Barselona.
Ar ji nenuvylė rinkėjų? Ar neišgąsdino verslininkų ir korporacijų?
Kaip A.Colau planuoja reguliuoti Barselonoje nebetelpantį, bet miesto gyventojams begalę įplaukų duodantį turistų srautą? Tokių klausimų kyla daug kam.
Tačiau atsakymas nėra paprastas. Kaip ne sykį yra prisipažinusi nuoširdumu pasižyminti A.Colau, vienaip realybė atrodo gatvėje, kitaip – iš marmuro kolonomis apsupto Barselonos mero sosto.
Per mero pareigų perėmimo ceremoniją, kurios biudžetą A.Colau iškart sumažino per pusę, ji sakė: „Mes išvėdinsime merijos patalpas ir nuvalysime voratinklius. Mes atversime langus ir duris žmonėms iš gatvės.
Jeigu matysite, kad nesilaikome savo pažadų, vykite mus lauk. Tik supraskite, kad visų pažadų per vieną dieną nebus įmanoma įvykdyti.“
Žymi Ispanijos aktyvistė
A.Colau ir ją remiantis kairiųjų pažiūrų aljansas „Bendra Barselona“ („Barcelona en Comu“) laimėjo rinkimus praėjusių metų gegužę.
Iki tol A.Colau Ispanijoje jau buvo spėjusi tapti įžymybe kaip „Platformos prieš banko paskolą būstui“ vadė, kovojusi už žmonių, negalinčių išsimokėti paskolos bankui už butą, teises.
Politikė kartu su judėjimo nariais rengė gausybę piketų. Jų metu žmonės neleisdavo policijai iš būstų išvaryti paskolos negalinčių išsimokėti gyventojų.
Žymi tapo nuotrauka, kurioje A.Colau policijos pareigūnų tempiama iš banko, kuris buvo užimtas platformos aktyvistų.
Šios nuotraukos žiniasklaida nepamiršo tą dieną, kai A.Colau tapo Barselonos mere. „Ši moteris valdys vieną svarbiausių Europos miestų“ – su tokiu užrašu po polemiką keliančia nuotrauka naująją merę sutiko tarptautiniai dienraščiai.
Atėjusi į Barselonos valdžią A.Colau ėmėsi reformų.
Ir jas pradėjo nuo savęs – ji susimažino algą nuo 140 tūkstančių iki 28 tūkstančių eurų per metus ir pakeitė iki tol mero pareigas ėjusio Xavier Triaso „Audi“ į ne tokį prabangų, daugiau vietų turintį ir mažiau degalų naudojantį autobusiuką.
Be to, naujoji merė dievagojosi, kad visada, kai tik galės, važinės valstybiniu transportu.
Kelia šiurpą verslui
Per rinkimų kampaniją A.Colau pažadėjo gelbėti miesto gyventojus nuo skurdo.
Šį pažadą merė stengėsi vykdyti bausdama bankus už tuščių būstų laikymą, o energetikos kompanijas už tai, kad jos atjungia vandenį ir elektrą pajamų neturintiems miesto gyventojams.
Be to, merė taip pat pasirūpino, kad daugiau mokinių Barselonos mokyklose gautų nemokamus pietus.
A.Colau vis dar tenka laviruoti tarp dviejų priešingybių – ją remiančios radikalios kairės ir iki šiol merijoje patogiai besijautusių stambių verslininkų bei korporacijų.
Vien A.Colau atėjimas į valdžią kėlė šiurpulius Barselonos verslininkams, o vienas pirmųjų merės sprendimų per pusę sumažinti 4 mln. eurų biudžetą, skirtą „Formulės 1“ lenktynėms Montmelo miestelyje, jiems tiesiog atėmė žadą.
Nepopuliarus tarp verslo žmonių buvo ir A.Colau sprendimas nebestatyti daugiau viešbučių Barselonos centre.
„Jie tiesiog šioje srityje visiškai neturi patirties“, – tokius užmojus kritikavo jos politiniai priešininkai.
Į ypač sudėtingą situaciją merė pateko šią savaitę, kai jai teko laviruoti tarp nepatenkintų iš okupuoto banko išvarytų skvoterių, kurie kelias naktis iš eilės Barselonos Grasijos rajone degina konteinerius ir policijos automobilius.
Tiesa, naujosios merės santykiai su miesto policija nuo pat pradžių buvo įtempti – vos jai atėjus į valdžią atsistatydino keli aukštas pareigas einantys miesto policininkai.
„A.Colau ir aljansas „Bendra Barselona“ mumis nepasitiki. Policijai prilipdyta kankintojų etiketė“, – tada kalbėjo pareigūnai.
Turistai okupavo miestą
Pagrindinė A.Colau kova – grąžinti turistų užgrobtą miestą barseloniečiams.
„Džiaugiamasi tarptautine Barselonos šlove. Tačiau ar visi žino, kokia yra tos šlovės kaina?“ – klausė miesto merė.
„Kai kuriose senamiesčio gatvėse vasarą nebeįmanoma praeiti todėl, kad jose tiesiog nebetelpame“, – skundėsi vienas Barselonos gyventojas.
Senamiesčio gyventojai jaučiasi okupuoti turistų – kainos centre smarkiai kyla, žmonės priversti keltis iš butų, kuriuose gyveno jų tėvai ir seneliai.
„Barselona aukoja save ant masinio turizmo altoriaus. Miestas yra žymus ne architektūros paminklais, o patraukliu gyvenimo būdu.
Tačiau turistų antplūdis keičia miesto sielą ir greitai Barselona bus ne tik pragaras vietos gyventojams, bet ir taps nebepatraukli patiems turistams.
Bandysime ieškoti išeities, kad taip neatsitiktų“, – gelbėti Barseloną pasiryžusi A.Colau.
Kova jau prasidėjo – senamiestyje kol kas sustabdyta viešbučių statyba, merija ir gyventojai rengia kampanijas prieš nelegaliai turistams nuomojamus butus.
„Gatvė – ne tualetas“, „Nė vieno turistinio buto“ ar tiesiog „Turistai, važiuokite namo“ – tokie plakatai ant balkonų pasitinka miesto svečius.
Juk Barselona – ne Londonas ir ne Paryžius. Ji maža ir turistai čia tiesiog nebetelpa.
