Prieš rezoliuciją „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“ balsavo tik vienas Bundestago deputatas, o dar vienas susilaikė.
Vokietija nepabūgo kelis kartus Turkijos politikų išsakytų grasinimų, kad rezoliucijai dėl genocido pritaręs Berlynas galėtų rimtai pakenkti šalių santykiams.
O vakar tuos grasinimus pagrindė ir veiksmais. Po balsavimo Ankara atšaukė savo ambasadorių Vokietijoje.
Armėnai tvirtina, jog iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyta 1915–1917 metais, ir siekia, kad šios žudynės tarptautinės bendruomenės būtų pripažintos genocidu.
Turkija priešinasi tokiam vertinimui ir teigia, kad aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų mirė per pilietinį karą.
Armėnų genocidą pripažįsta daugiau kaip 20 pasaulio šalių, tarp jų Lietuva, Rusija ir Prancūzija bei popiežius Pranciškus.
Pažėrė šūsnį grasinimų
Turkijos premjeras Binali Yildirimas šią savaitę pabrėžė, kad balsavimas dėl armėnų genocido yra tikras draugystės išbandymas.
„Kai kurios tautos, kurias laikome draugėmis, susidūrusios su vietos politikos problemomis mėgina nukreipti dėmesį nuo jų. Ši rezoliucija yra to pavyzdys“, – tvirtino vyriausybės vadovas.
O Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetas išplatino pranešimą, kuriame griežtai pasmerkė rezoliuciją, kuri „klastoja istorinius faktus apie 1915 metų įvykius“ ir esą prieštarauja tarptautinei bei Europos teisei.
Pats B.Yildirimas trečiadienį aiškino, kad žudynės yra įprastas karo meto įvykis, todėl kaltų dėl šimto metų senumo įvykių ieškoti nereikėtų.
Vokietijos politikai sulaukė spaudimo balsuoti prieš genocidą pripažįstančią rezoliuciją ir elektroniniais laiškais.
Užvirė žodžių karas
Šios rezoliucijos priėmimo laikas itin nepalankus. Ypač dėl pavasarį pasiekto Europos Sąjungos susitarimo su Turkija dėl pastangų mažinti į Bendriją plūstančių migrantų srautą.
Tiesa, Turkijos premjeras pabrėžė, kad Ankara neketina atšaukti šio plano vykdymo.
B.Yildirimas susilaikė ir nuo tiesioginio grasinimo Berlynui politinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, tačiau pridūrė: „3,5 mln. turkų gyvena Vokietijoje ir aktyviai prisideda prie jos ekonomikos.“
Armėnija, žinoma, pasveikino rezoliuciją. Šalies užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas pavadino ją „vertingu indėliu į tarptautinį armėnų genocido pripažinimą ir jo pasmerkimą“.
Kanclerė neatvyko balsuoti
Rezoliucijos tekstą parengė valdančiosios Krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos kartu su opozicijoje esančiais žaliaisiais. Pradėdamas debatus per ketvirtadienio posėdį parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas pripažino, kad nagrinėti istorinius įvykius gali būti skausminga.
„Vis dėlto esame matę, kad sąžiningas ir savikritiškas praeities įvertinimas nesukelia pavojaus ryšiams su kitomis šalimis. Tai gali paskatinti supratimą, susitaikymą ir bendradarbiavimą“, – dėstė N.Lammertas.
Tiesa, pati krikščionių demokratų lyderė ir šalies kanclerė Angela Merkel balsuojant nedalyvavo.
Pareigūnai aiškino, kad vyriausybės vadovė negalėjo to padaryti dėl įtemptos darbotvarkės, bet jos atstovė leido suprasti, jog A.Merkel palaiko rezoliuciją.
Tiesa, opozicijos politikų nuomone, toks kanclerės žingsnis nebuvo labai drąsus. (BBC, BNS, AP, LR)
