Rusijos žiniasklaida jau kurį laiką aktyviai aptarinėja Niujorko Hamiltono koledžo sociologų tyrimų rezultatus.
Amerikiečių tyrimas esą atskleidė tikrąjį Rusijos elito paramos V.Putinui lygį.
Sociologiniai tyrimai buvo atlikti apklausus socialines grupes, kurias galima priskirti prie aukštų Rusijos visuomenės sluoksnių.
Tyrėjai kalbino privataus verslo, valstybinių įmonių vadybininkus, jėgos struktūrų ir žiniasklaidos atstovus, inteligentijos – mokslo ir kultūros sluoksnio narius.
Hamiltono koledžo sociologų vykdytų apklausų tikslas buvo patikrinti kelis tvirtinimus, kuriuos skelbia kolegos iš Rusijos. Ir, kaip paaiškėjo, pastarųjų tvirtinimai teisingi.
Sociologų išvados sutampa
Pirmiausia Amerikos sociologai siekė išsiaiškinti, ar teisingi Kremliaus opozicijos teiginiai, kad dabartinę paramą prezidentui V.Putinui užtikrina mažai išsilavinę socialinės paramos gavėjai, biudžetinių įstaigų tarnautojai ir sunkiai dirbantys, žemo socialinio sluoksnio asmenys.
Antra, siekta ištirti, ar teisūs nepriklausomi Rusijos sociologai, pastaraisiais metais tvirtinantys, kad itin didelis V.Putino palaikymas yra visuose visuomenės sluoksniuose, įskaitant ir elitą.
Į 20 svarbiausių JAV mokymosi įstaigų sąrašą įtraukto Hamiltono koledžo analizė parodė, kad sociologinius tyrimus vykdantys kolegos iš Rusijos neklydo.
Amerikiečių tyrėjų nustatytas Rusijos elito paramos esamai valdžiai ir prezidentui V.Putinui lygis beveik sutapo su rusų sociologų išvadomis.
Palaiko be baimės
Elito atstovų, manančių, kad dabartinė politinė sistema labiausiai tinkama Rusijai, skaičius dvigubai didesnis nei Vakarų demokratijos modelio šalininkų.
Negana to, Hamiltono koledžo duomenys parodė, kad net 79,1 proc. Rusijos visuomenės grietinėlės atstovų norėtų matyti V.Putiną šalies prezidentu dar mažiausiai dešimt metų.
Tiesa, toks rezultatas Rusijos analitikų nestebina. Tai gali būti nauja nebent tiems, kurie netikėjo, kad rusų pateikiami apklausų duomenys suklastoti ar neatspindi realybės.
Spėjimai, kad visuomenės apklausos gali būti labai netikslios dėl apklausiamųjų patiriamos baimės sakyti tiesą, sociologų yra atmetami dėl technologinių priežasčių.
Kaip tikina patys tyrėjai, kas kartą klausydami garso įrašo – o tai bene esminis technologinis proveržis vykdant visuomenės apklausas – labai retai aptinkama baimės apraiškų.
Nedaugelis apklausiamųjų, kurie ima abejoti savo atsakymu, išgyvena visą jausmų paletę: nustebimą, abejingumą ir daug ką kita, tik ne baimę.
Teiravosi ir žurnalistai
Tuo neseniai įsitikino ir Amerikos dienraštis „The Washington Post“, kurio žurnalistai nusprendė patikrinti, ar tiesa, kad rusai taip stipriai palaiko V.Putiną, kaip rodo itin aukšti jo reitingai.
Maskvoje šis leidinys surengė socialinę apklausą akis į akį ir jos rezultatai nustebino: žurnalistai įsitikino, kad pasakymas „palaikyti V.Putiną“ rusams reiškia „palaikyti Rusiją“.
„Mūsų sociologinės apklausos rodo, kad nuo 2014 metų kovo, kai buvo prijungtas Krymas, Rusijos piliečių savivertės lygis padidėjo pusantro karto, – tvirtino autoritetingiausios Rusijos sociologinės analitinės institucijos – Levados centro – vadovas Levas Gudkovas. – Tačiau euforija po Krymo prijungimo ir aukštas V.Putino reitingas keistu būdu susipina su gyventojų suvokimu, jog dabartinė valdžia yra painių korupcijos ir mafijos klanų hierarchija.“
Pastebimas ir kitas nuostabą itin keliantis fenomenas: Rusijos Levados centro tyrimai atskleidžia, kad visuomenės nusivylimas ir visuotinis įniršis dabar nukreipti ne tiek į valdžią, kiek į prieštaraujančias jai pažangias politines jėgas.