30-metė etnologė, kurios pavardė nebuvo atskleista, gali būti
pirmoji iš daugelio Šveicarijos gyventojų, kurie kiekvieną
mėnesį gaus tokius čekius.
Šveicarijoje sekmadienį vyksta pirmasis pasaulyje referendumas
dėl radikalaus pasiūlymo visiems gyventojams besąlygiškai mokėti
bazines pajamas (basic income) – kurios, anot aktyvistų, padėtų
įveikti skurdą ir nelygybę bei užtikrinti „orų“ pragyvenimą
visiems piliečiams.
Daugelio nuomone, ši idėja mažų mažiausia kontraversiška.
Šveicarijos vyriausybė ir beveik visos šalies partijos ragino
rinkėjus atmesti šią iniciatyvą, o vėliausia apklausa rodo, kad
į jų argumentus ketina atsižvelgti 72 proc. rinkėjų.
Tačiau iniciatyvos šalininkai surinko pakankamai pinigų, kad
išreklamuotų savo idėją, mokėdami po 2,5 tūkst. frankų per
mėnesį vienam atsitiktinai atrinktam asmeniui.
To konkurso laimėtoja Carole gyrėsi savo sėkmė portale
„Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše, sakydama, kad planuoja
atnaujinti studijas
„Man nepaprastai palengvėjo, kai sužinojau, kad galėsiu
studijuoti, o mano pajamomis bus pasirūpinta“, – sakė ji.
Bazinių pajamų šalininkai nori, kad toks palaikymas būtų
užtikrintas visiems Šveicarijos piliečiams, taip pat
užsieniečiams, kurie teisėtai gyveno šalyje bent penkerius metus.
„Marksistinė svajonė“?
Kritikai peikė šią iniciatyvą kaip „marksistinę
svajonę“, perspėdami, kad pragyvenimas gali smarkiai pabrangti, o
žmonės masiškai paliks darbo vietas.
„Jeigu žmonėms moki už nieką, jie nieko ir nedarys“, –
naujienų agentūrai AFP sakė Ženevos tęstinių studijų instituto
(IHEID) ekonomikos profesorius Charles'as Wyploszas.
Tačiau idėjos šalininkai tokius argumentus atmeta, sakydami,
kad žmonės iš prigimties trokšta būti kūrybingi, o bazinės
pajamos jiems tiesiog suteiktų daugiau lankstumo pasirinkti veiklą,
kuri jiems atrodo svarbiausia.
„Šimtmečius tai buvo laikoma utopija, bet mūsų dienomis tai
tapo ne vien įmanoma, bet neišvengiama“, – vienas iš šios
kampanijos lyderių Ralphas Kundigas sakė AFP.
Sekmadienį vyksiančiame referendume balsuojama tik dėl
paties principo, o dėl tokių išmokų detalių ir finansavimo
šaltinių būtų nuspręsta vėliau, jeigu šiai iniciatyvai būtų
pritarta.
Diskusijose kalba dažniausiai sukdavosi apie 2,5 tūkst. frankų
per mėnesį kiekvienam suaugusiajam ir po 625 frankus – kiekvienam
vaikui.
Ši suma gali atrodyti didelė, bet jos vos pakaktų sudurti galą
su galu šalyje, kurioje pragyvenimas – vienas brangiausių
pasaulyje, todėl liktų daug paskatų nemesti darbo, sako aktyvistai.
Dirbantieji taip pat gautų bazines pajamas, bet jų atlyginimai
būtų sumažinti atitinkama suma. Aktyvistai sako, kad tokiu būdu
būtų siekiama mažinti nelygybę.
Pareigūnai apskaičiavo, kad tokiai programai finansuoti kasmet
reikėtų papildomai surinkti 25 mlrd. frankų, todėl reikėtų
reikšmingai mažinti kitas biudžeto išlaidas arba didinti
mokesčius.
Vis dėlto iniciatyvos šalininkai sako, kad bazinės pajamos
galėtų pakeisti virtinę kitų brangių socialinės pagalbos
programų ir galėtų būti lengvai finansuojamos nedaug padidinus
pridėtinės vertės mokestį arba įvedus nedidelį mokestį už
elektroninės bankininkystės operacijas.