30-metė etnologė, kurios pavardė nebuvo atskleista, gali būti pirmoji iš daugelio Šveicarijos gyventojų, kurie kiekvieną mėnesį gaus tokius čekius.
Šveicarijoje sekmadienį vyksta pirmasis pasaulyje referendumas dėl radikalaus pasiūlymo visiems gyventojams besąlygiškai mokėti bazines pajamas (basic income) – kurios, anot aktyvistų, padėtų įveikti skurdą ir nelygybę bei užtikrinti „orų“ pragyvenimą visiems piliečiams.
Daugelio nuomone, ši idėja mažų mažiausia kontraversiška. Šveicarijos vyriausybė ir beveik visos šalies partijos ragino rinkėjus atmesti šią iniciatyvą, o vėliausia apklausa rodo, kad į jų argumentus ketina atsižvelgti 72 proc. rinkėjų.
Tačiau iniciatyvos šalininkai surinko pakankamai pinigų, kad išreklamuotų savo idėją, mokėdami po 2,5 tūkst. frankų per mėnesį vienam atsitiktinai atrinktam asmeniui.
To konkurso laimėtoja Carole gyrėsi savo sėkmė portale „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše, sakydama, kad planuoja atnaujinti studijas
„Man nepaprastai palengvėjo, kai sužinojau, kad galėsiu studijuoti, o mano pajamomis bus pasirūpinta“, – sakė ji.
Bazinių pajamų šalininkai nori, kad toks palaikymas būtų užtikrintas visiems Šveicarijos piliečiams, taip pat užsieniečiams, kurie teisėtai gyveno šalyje bent penkerius metus.
„Marksistinė svajonė“?
Kritikai peikė šią iniciatyvą kaip „marksistinę svajonę“, perspėdami, kad pragyvenimas gali smarkiai pabrangti, o žmonės masiškai paliks darbo vietas.
„Jeigu žmonėms moki už nieką, jie nieko ir nedarys“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ženevos tęstinių studijų instituto (IHEID) ekonomikos profesorius Charles'as Wyploszas.
Tačiau idėjos šalininkai tokius argumentus atmeta, sakydami, kad žmonės iš prigimties trokšta būti kūrybingi, o bazinės pajamos jiems tiesiog suteiktų daugiau lankstumo pasirinkti veiklą, kuri jiems atrodo svarbiausia.
„Šimtmečius tai buvo laikoma utopija, bet mūsų dienomis tai tapo ne vien įmanoma, bet neišvengiama“, – vienas iš šios kampanijos lyderių Ralphas Kundigas sakė AFP.
Sekmadienį vyksiančiame referendume balsuojama tik dėl paties principo, o dėl tokių išmokų detalių ir finansavimo šaltinių būtų nuspręsta vėliau, jeigu šiai iniciatyvai būtų pritarta.
Diskusijose kalba dažniausiai sukdavosi apie 2,5 tūkst. frankų per mėnesį kiekvienam suaugusiajam ir po 625 frankus – kiekvienam vaikui.
Ši suma gali atrodyti didelė, bet jos vos pakaktų sudurti galą su galu šalyje, kurioje pragyvenimas – vienas brangiausių pasaulyje, todėl liktų daug paskatų nemesti darbo, sako aktyvistai.
Dirbantieji taip pat gautų bazines pajamas, bet jų atlyginimai būtų sumažinti atitinkama suma. Aktyvistai sako, kad tokiu būdu būtų siekiama mažinti nelygybę.
Pareigūnai apskaičiavo, kad tokiai programai finansuoti kasmet reikėtų papildomai surinkti 25 mlrd. frankų, todėl reikėtų reikšmingai mažinti kitas biudžeto išlaidas arba didinti mokesčius.
Vis dėlto iniciatyvos šalininkai sako, kad bazinės pajamos galėtų pakeisti virtinę kitų brangių socialinės pagalbos programų ir galėtų būti lengvai finansuojamos nedaug padidinus pridėtinės vertės mokestį arba įvedus nedidelį mokestį už elektroninės bankininkystės operacijas.
