Praėjusią savaitę R.T.Erdohanas piktai smerkė balsavimą dėl
Pirmojo pasaulinio karo žudynių, apkaltindamas rezoliuciją
palaikiusių turkiškų šaknų turinčių 11 Vokietijos
parlamentarų, kad šie remia uždraustos Kurdistano darbininkų
partijos ( KDP) „terorizmą“, ir sekmadienį pareikalavo, kad
jiems būtų atliktas „kraujo tyrimas“, siekiant išsiaiškinti,
„kokie jie yra turkai“.
Tačiau A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas atsakė, kad nors Berlynas irgi laiko KDP teroristine
grupuote, „parlamento narių siejimas su terorizmu mums yra
visiškai nesuprantamas“.
Vokietijos integracijos ministrė Aydan Ozoguz
kaltinimą terorizmu pavadino „neįtikėtinu“ ir pareiškė, kad
tai „rimtas išbandymas Vokietijos ir Turkijos santykiams“.
Birželio 2 dienos balsavimas dar labiau komplikavo sudėtingus
Turkijos santykius su Europos Sąjunga, 28 valstybių Bendrijai
siekiant, kad Ankara sustabdytų į Europą plūstančių migrantų
srautą.
S.Seibertas aiškiai leido suprasti, kad „ši rezoliucija buvo
politinė iniciatyva, kilusi pačiame Bundestage, kuris yra
demokratiškai išrinktas, nepriklausomas organas ir atitinka mūsų
konstituciją“.
„Bundestagas priėmė nepriklausomą sprendimą. Jį reikia
gerbti“, – sakė S.Seibertas ir pridūrė, kad tokią žinią
A.Merkel perdavė Turkijos prezidentui.
Policijos apsauga
R.T.Erdoganas, reaguodamas į balsavimą dėl 1915-1916 metų
žudynių pripažinimo genocidu, išskyrė vieną iš Žaliųjų
partijos lyderių Cemą Ozdemirą, kuris buvo
vienas šios rezoliucijos iniciatorių.
C.Ozdemirui šiuo metu skirta policijos apsauga, nes jis sulaukė
grasinimų nužudyti.
Socialdemokratams priklausanti integracijos ministrė A.Ozoguz
pareiškė, kad „grasinimai nužudyti mums, Vokietijos Bundestago
nariams, yra visiškai nepriimtini ir mane labai šokiruoja“.
„Tikiuosi, kad parlamentas dabar aiškiai parodys solidarumą su
mumis ir nepaliks mūsų vienų“, – sakė ji naujienų agentūrai
DPA.
Vokietijos turkų bendruomenė, kurios didžioji dalis priešinosi
balsavimui dėl „genocido“, pirmadienį vis tik kritikavo
R.T.Erdoganą dėl spaudimo, kurį jo vyriausybė ir šalininkai daro
turkų kilmės Vokietijos įstatymų leidėjams.
„Grasinimus mirtimi ir reikalavimus atlikti kraujo tyrimus mes
laikome nepakenčiamais“, – sakė bendruomenės pirmininkas Gokay
Sofuoglu agentūrai DPA.
„Aš manau, kad tas laikotarpis, kai žmonės buvo skirstomi
pagal jų kraują, baigėsi 1945 metais. Tai yra visiškai
netinkama“, – kalbėjo jis.