Visame Karakase kasdien nusileidus saulei į gatves išeina šimtai bedarbių. Jie rausiasi šiukšlynuose arba rankioja pūvančias daržoves ar vaisius, kuriuos ant šaligatvių išmeta parduotuvės.
Prie bedarbių dažnai prisijungia smulkūs verslininkai, studentai ar pensininkai – žmonės, kurie dar neseniai laikė save vidurinės klasės atstovais, o dabar vos suduria galą su galu dėl triženklės infliacijos, maisto trūkumo ir šalį dusinančios krizės.
Anksčiau venesuelietis Julio Noguera dirbo kepykloje, o dabar savo vakarus leidžia naršydamas šiukšlių konteinerius.
Skurdas Venesueloje buvo sumažėjęs Hugo Chavezo kadencijos metu, tačiau dabar Karakaso universitetų tyrimas atskleidė, kad 76 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 2014 metais tokių vargšų buvo 52 proc.
Pagrindiniai maisto produktai – kukurūzų miltai ir kepimo aliejus – yra subsidijuojami valstybės, todėl vis dar kainuoja centus. Prie to venesueliečiai buvo pripratę daugelį metų. Tačiau vaisiai ir daržovės daugeliui šeimų tapo neįkandama prabanga.
„Didžioji dalis visuomenės aukojasi iš paskutiniųjų. Niekada nemačiau tokio skurdo, kuris verstų žmones masiškai raustis šiukšlėse“, – svarstė Venesuelos centrinio universiteto sociologijos profesorius Carlosas Aponte.
Venesuela anksčiau buvo viena turtingiausių Pietų Amerikos valstybių, tačiau ekonominės problemos žmonių gyvenimą padarė beviltišką. Beveik pusė venesueliečių teigia nebeišgalintys valgyti tris kartus per dieną.
Vyriausybė dėl krizės kaltina opoziciją, esą pradėjusią ekonominį karą, kad išverstų iš posto prezidentą Nicolasą Maduro. Valdžia taip pat ėmė skubiai steigti miestuose ūkius, kurie padėtų kovoti su maisto trūkumu. (AP, LR)