Kijevas jau yra uždraudęs į šalį įvažiuoti dešimtims
Rusijos atlikėjų, kurie palaikė 2014 metais Rusijos įvykdytą
Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų kovą šalies rytinėje
dalyje.
Pagal naują įstatymą, iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per
Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti
ukrainiečių kalba.
Jame taip pat numatyta, kad mažiausiai 60 proc. radijo pokalbio
laidų po trejų metų taip pat turės būti transliuojama
ukrainietiškai.
Parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus šio įstatymo projekto
priėmimą pavadino „svarbia pergale mūsų informaciniame kare“
su Rusija.
Ukraina išsiveržė iš Rusijos orbitos per kruviną 2014 metų
vasario mėnesio proeuropietišką revoliuciją, kurią Kremlius
pavadino „neteisėtu perversmu“.
Dėl Krymo aneksijos ir separatistinio karo Ukrainos rytinėje
dalyje, kurį, pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių, Rusija
kursto remdama separatistus ginklais ir kariais, Rusija ir Ukraina
tapo aršiomis priešininkėmis.
Naujajame žiniasklaidos įstatyme taip pat atsispindi Ukrainos
vadovybės tvirtas provakarietiškas kursas.
Radijo stotys, transliuojančios 60 proc. Europos atlikėjų
kūrinių, ukrainietiškų dainų turės transliuoti tik 25 proc., o
ne 35 proc., kurių reikalaujama iš daugiausia rusišką muziką
grojančių radijo stočių.
Šios permainos bus įvestos palaipsniui, kad transliuotojai ir
atlikėjai turėtų laiko prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų.
2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25
proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.
Žodžių karas
Maždaug 40 mln. gyventojų turinti šalis yra susiskaldžiusi į
daugiausiai rusiškai kalbančią rytinę ir ukrainietišką vakarinę
dalis. Sostinėje Kijeve ir ją supančiuose centriniuose rajonuose
rusiškai ir ukrainietiškai kalbančių gyventojų yra maždaug po
lygiai.
Ukrainos parlamentas užrūstino Maskvą 2014 metų vasarį
patvirtino įstatymo projektą, kuriame ribojamas rusų kalbos
naudojamas šalies regionuose, kurių bent 10 procentų gyventojų
kalba šia kalba.
Tačiau tuomet prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas
šį įstatymą vetavo, akivaizdžiai bijodamas dar labiau įsiutinti
Kremlių.
Tačiau vien tai, kad toks įstatymas vos nebuvo priimtas,
įžiebė vietos rusų nepasitikėjimą vakarinėmis kaimynėmis ir
Ukrainos valdžios pasirinktu provakarietišku keliu.
Ukraina tikisi iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės
ES, o vieną dieną tapti ir NATO nare.
Tačiau šiuos siekius žlugdo įsišaknijusi korupcija šalyje ir
separatistinis konfliktas, per kurį žuvo beveik 9,4 tūkst. žmonių
ir kuris visiškai nualino Ukrainos biudžetą.