Per balsavimą parlamente 240 įstatymų leidėjų pritarė
teisės akto projektui, numatančiam trejiems metams sustabdyti
leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimą asmenims, prašantiems
prieglobsčio, taip pat apriboti pabėgėlių, kuriems bus leista
prisijungti prie Švedijoje jau įsikūrusių savo artimųjų,
skaičių. Prieš įstatymo projektą balsavo 45 parlamentarai.
Įstatymas įsigalios liepos 20 dieną ir bus taikomas visiems
prašymams, užregistruotiems po lapkričio 24 dienos.
Pagal dabartines taisykles, prieglobsčio prašytojai, gavę
trejus metus galiojančius leidimus laikinai gyventi šalyje, gali
prašyti leidimo nuolat gyventi, jei susirado darbą ir gauna
atlyginimą, kurio užtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Prieglobsčio prašytojai, turintys saugomo asmens statusą, pagal
naują tvarką galės būti šalyje 13 mėnesių. Pabėgėliams,
priimtiems pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros
kvotas, naujoji tvarka neturės įtakos.
„(Šiomis priemonėmis) siekiama smarkiai sumažinti
prieglobsčio prašytojų skaičių ir pagerinti priėmimo ir
įsikūrimo“ sąlygas migrantams Švedijoje, – rašo naujų
taisyklių iniciatoriai.
Abi valdančiosios mažumos koalicijos partijos –
socialdemokratai ir žalieji – palaikė įstatymo projektą. Prieš
jį balsavo centristai ir kairiojo sparno partijų deputatai.
Liberalai ir krikščionys demokratai per balsavimą susilaikė.
Švedija dar pernai sugriežtino prieglobsčio taisykles,
vyriausybės vadovui Stefanui Lofvenui pristačius
virtinę priemonių, skirtų atgrasyti migrantus keliauti į
Švediją.
Premjeras apie tas priemones pranešė praėjus kelioms savaitėms
po to, kai per „Pabėgėlių sutikimo“ mitingą Stokholme
paskelbė, kad jo „Europa nestato sienų“.
Prieštaringų vertinimų sulaukė Stokholmo sprendimas
sugrąžinti atsitiktinius sieną kertančių žmonių patikrinimus
pasienyje su Danija. Šiuo maršrutu naudojasi dauguma pabėgėlių,
mėginančių pasiekti Švediją.
Nuo 2014 metų šalis sulaukė 245 tūkst. migrantų, daugiausia
sirų, afganų ir irakiečių.