Tai jis pasakė praėjus kelioms valandoms po to, kai sukėlė
ovacijų armėnų žudynes pavadinamas planuotu „genocidu“, kuriuo
siekta išnaikinti visą tautą.
Pranciškus padėjo vainiką prie Cicernakaberdo memorialo,
nulenkė galvą ir tyliai pasimeldė prie amžinosios ugnies. Vėliau
svečių knygoje popiežius parašė: „Čia aš meldžiuosi su
širdgėla mano širdyje, kad tokia tragedija, kaip ši, niekada
nepasikartotų. Kad žmonija niekada nepamirštų ir žinotų, kaip
nugalėti blogį gėriu. Tegu Viešpats saugo Armėnijos žmonių
atminimą. Atsiminimai niekada neturėtų išnykti ar susilpnėti.
Atsiminimai yra taikos ir ateities šaltinis“.
Popiežiaus apsilankymas šioje vietoje buvo tikrai įspūdingas.
Padėjęs vainiką ir pasimeldęs jis atsisėdo prie Armėnijos
Apaštalinės Bažnyčios patriarcho Karekino II bei juodai
apsirengusių vyskupų, susėdusių prie dvylikos memorialinių
plokščių, simbolizuojančių 12 vakarinių Armėnijos provincijų,
kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Turkijai.
Vėliau Pranciškus susitiko su kai kuriais iš 400 armėnų
našlaičių, kuriuos popiežius Pijus XI trečiajame praėjusio
amžiaus dešimtmetyje apgyvendino savo vasaros rezidencijoje į
pietus nuo Romos, palikuonimis.
Aplankęs Cicernakaberdo memorialą popiežius išvyko į
Šiaurės Vakarų Armėnijoje esantį Giumrio miestą, kur minia
užtvindė centrinę miesto aikštę. Čia popiežius laikė
vieninteles per savo trijų dienų vizitą Armėnijoje viešas šv.
Mišias.
Vėliau Šventasis Tėvas grįžo į Jerevaną, kur, kaip
pranešė Vatikanas, dalyvaus ekumeniniame susitikime ir pamaldose už
taiką Respublikos aikštėje.