Tai jis pasakė praėjus kelioms valandoms po to, kai sukėlė ovacijų armėnų žudynes pavadinamas planuotu „genocidu“, kuriuo siekta išnaikinti visą tautą.
Pranciškus padėjo vainiką prie Cicernakaberdo memorialo, nulenkė galvą ir tyliai pasimeldė prie amžinosios ugnies. Vėliau svečių knygoje popiežius parašė: „Čia aš meldžiuosi su širdgėla mano širdyje, kad tokia tragedija, kaip ši, niekada nepasikartotų. Kad žmonija niekada nepamirštų ir žinotų, kaip nugalėti blogį gėriu. Tegu Viešpats saugo Armėnijos žmonių atminimą. Atsiminimai niekada neturėtų išnykti ar susilpnėti. Atsiminimai yra taikos ir ateities šaltinis“.
Popiežiaus apsilankymas šioje vietoje buvo tikrai įspūdingas. Padėjęs vainiką ir pasimeldęs jis atsisėdo prie Armėnijos Apaštalinės Bažnyčios patriarcho Karekino II bei juodai apsirengusių vyskupų, susėdusių prie dvylikos memorialinių plokščių, simbolizuojančių 12 vakarinių Armėnijos provincijų, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Turkijai.
Vėliau Pranciškus susitiko su kai kuriais iš 400 armėnų našlaičių, kuriuos popiežius Pijus XI trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje apgyvendino savo vasaros rezidencijoje į pietus nuo Romos, palikuonimis.
Aplankęs Cicernakaberdo memorialą popiežius išvyko į Šiaurės Vakarų Armėnijoje esantį Giumrio miestą, kur minia užtvindė centrinę miesto aikštę. Čia popiežius laikė vieninteles per savo trijų dienų vizitą Armėnijoje viešas šv. Mišias.
Vėliau Šventasis Tėvas grįžo į Jerevaną, kur, kaip pranešė Vatikanas, dalyvaus ekumeniniame susitikime ir pamaldose už taiką Respublikos aikštėje.