„Dar nesuskaičiuoti visi balsai, manau, kad laimėjau“, –
G.Johannessonas sakė savo šalininkams. Kai buvo suskaičiuoti 36
proc. balsalapių, jis pirmavo, surinkęs 38,6 proc. balsų.
Ši pergalė sekmadienį tapo ypatinga gimtadienio dovana
G.Johannessonui, kuriam sukako 48 metai. Šis istorijos profesorius ir
politikos apžvalgininkas niekada nebuvo užėmęs renkamo posto ir
nėra susijęs su jokia partija.
Antra liko 29,4 proc. balsų surinkusi verslininkė Halla
Tomasdottir, kuri taip pat yra nepartinė
veikėja.
Davidas Oddssonas, konservatyvių pažiūrų
ekspremjeras ir buvęs centrinio banko valdytojas, kuris per rinkimų
kampaniją buvo artimiausias G.Johannessono varžovas, surinko tik 13
proc. balsų.
G.Johannessonas apsisprendė kandidatuoti į prezidento postą tik
balandį, kai kilo vadinamasis Panamos popierių skandalas, per kurį
buvo paviešinta išsamių duomenų apie ofšorinius aktyvus, valdomus
kai kurių aukšto rango Islandijos politikų, tarp jų premjero,
kuris buvo priverstas atsistatydinti.
Per kampaniją G.Johannessonas pabrėžė esantis nepartinis ir
dėstė nepriklausomą viziją apie prezidento pareigas. Rinkėjams
patiko jo ramus būdas ir polinkis siekti bendro sutarimo.
Jis žadėjo atkurti pasitikėjimą politine sistema, nors šalies
gyventojai tūžo ant politikos elito dėl kelerius metus šalį
krėtusių skandalų ir finansinių krizių.
Islandijos prezidento vaidmuo daugiausiai reprezentacinis –
valstybės vadovas visų pirma yra konstitucijos ir nacionalinės
vienybės garantas.
Šalies gyvenimui svarbesni parlamento rinkimai vyks ateinantį
rudenį.