Šis labai lauktas susitarimas buvo pasiektas praėjus šešeriems
metams po to, kai Izraelio specialiosios pajėgos nukovė 10 turkų
aktyvistų per reidą prieš pagalbos flotilę Viduržemio jūroje.
Abi pusės pastaraisiais mėnesiais stengėsi suderinti šią
sutartį, Izraeliui ieškant potencialių pirkėjų, suinteresuotų
importuoti žydų valstybės priekrantėje aptiktas dujas, o NATO
narei Turkijai siekiant atkurti savo įtaką regione, sako analitikai.
Jungtinės Valstijos irgi spaudė abi šalis išspręsti
tarpusavio nesutarimus, tikėdamosi, kad jos abi labiau prisidės prie
kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP vienas Izraelio
pareigūnas, nepanoręs viešinti savo vardo, sakė, kad sutartis jau
suderinta, bet jos detalės nebus oficialiai paskelbtos anksčiau negu
pirmadienį.
„Teigiamas žingsnis“
Nurodoma, kad derybos vyko Romoje, kur Izraelio premjeras
Benjaminas Netanyahu sekmadienį atvyko
susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Pirmadienį Izraelio premjeras patvirtino, kad jo šalis susitarė
su Turkija normalizuoti santykius, ir pridūrė, jog šis žingsnis
taps stipriu postūmiu ekonomikos plėtrai.
Kalbėdamas Romoje po derybų su J.Kerry, Izraelio premjeras sakė
žurnalistams: „Manau, kad normalizuoti ryšius yra svarbus
žingsnis.“
Izraelio lyderis pažadėjo pateikti daugiau tos sutarties
detalių vėliau pirmadienį, bet sakė, kad šis pasiekimas „turės
didžiulę reikšmę Izraelio ekonomikai, o aš taip kalbu turėdamas
pagrindą“.
„Ir aš turiu omenyje teigiamus, didžiulius padarinius“, –
pabrėžė B.Netanyahu.
Savo ruožtu J.Kerry taip pat gyrė tą susitarimą kaip
„teigiamą žingsnį“.
Susitarimas tarp šalies, kurioje gyventojų daugumą sudaro
musulmonai, ir žydų valstybės trečiadienį tikriausiai bus
pateiktas tvirtinti Izraelio saugumo kabinetui.
Turkijos premjeras Binali Yildirimas
tikriausiai paskelbs apie susitaikymo su Izraeliu susitarimą
pirmadienį 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ankaroje, nurodė
vienas turkų pareigūnas.
Šaltinis patvirtino, kad „ministras pirmininkas kalbės apie
Turkijos ir Izraelio susitarimą per rytojaus (pirmadienio) spaudos
konferenciją“.
Pragaištingas reidas
Dvi svarbios Turkijos iškeltos sąlygos – atsiprašyti dėl
kruvino komandosų reido ir išmokėti kompensacijas – buvo iš
esmės įvykdytos anksčiau. Dar lieka trečia pagrindinė kliūtis
– kad Izraelis atšauktų Gazos Ruožo, kurį kontroliuoja
palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“, blokadą.
Pastarosiomis dienomis sklandė gandai, kad sprendžiant šį
klausimą buvo pasiektas kompromisas.
Pagal neoficialius pranešimus Izraelis leis baigti įrengti
Gazoje labai reikalingą ligoninę, taip pat pastatyti naują
elektrinę ir vandens gėlinimo įmonę.
Turkijos siunčiamos pagalbos siuntos Gazos Ruožui taip pat bus
nukreiptos per Izraelio uostamiestį Ašdodą, o ne siunčiamos
tiesiogiai į palestiniečių anklavą.
Ankara taip pat pasižadėjo užtikrinti, kad „Hamas“
susilaikytų nuo veiksmų per Turkiją, nukreiptų prieš Izraelį,
sekmadienį pranešė Izraelio dienraštis „Haaretz“.
„Hamas“ toliau galės veikti Turkijoje diplomatiniais
tikslais, pridūrė laikraštis.
Izraelis įsipareigojo skirti apie 20 mln. JAV dolerių fondui,
kuris mokės kompensacijas per reidą nužudytų turkų šeimoms, bet
Ankara atsisakys bet kokių pretenzijų Izraelio kariams, sakė
izraelietis pareigūnas.
B.Netanyahu taip pat buvo spaudžiamas savo šalyje nepriimti
susitarimo, jeigu į jį nebus įtraukta sąlyga, kad „Hamas“ turi
perduoti keturis dingusius izraeliečius – tarp dviejų mirusiais
laikomų karių palaikus ir du civilius, kurie galbūt tebėra gyvi ir
laikomi islamistų Gazos Ruože.
Minėtas Izraelio pareigūnas sakė, kad Turkijos prezidentas
Recepas Tayyipas Erdoganas sutiko
įpareigoti „visas atitinkamas Turkijos agentūras padėti spręsti
dingusių Izraelio piliečių klausimą.“
Priėmus šį susitarimą, abi šalys vėl apsikeis ambasadoriais,
pažymėjo šaltinis.
Pasikeitęs tonas
Anksčiau buvę glaudūs Izraelio ir Turkijos santykiai smarkiai
pašlijo, kai 2010-ųjų gegužę Izraelio komandosai anksti ryte
surengė nesėkmingai susiklosčiusį reidą prieš šešių laivų
flotilę, mėginusią pralaužti Gazos Ruožo jūrinę blokadą.
Per tą incidentą Turkijai priklausančiame laive „Mavi
Marmara“ žuvo devyni turkų aktyvistai, o dar vienas vėliau mirė
nuo žaizdų.
Kol vyko daug mėnesių užsitęsusios derybos dėl santykių
atkūrimo, R.T.Erdogano tonas pasikeitė.
Turkijos lyderis, uolus palestiniečių siekių gynėjas,
2014-ųjų liepą apkaltino Izraelį „palaikant gyvą Hitlerio
dvasią“, kai žydų valstybė tą vasarą surengė karinę
operaciją Gazos Ruože.
Tuo tarpu neseniai R.T.Erdoganas pareiškė, kad „mes, Izraelis,
palestiniečiai ir visas regionas galime daug laimėti dėl
normalizacijos proceso“.
Jo nuomonė pasikeitė drastiškai pašlijus Turkijos ir Rusijos
ryšiams, kai Ankaros pajėgos pernai lapkričio 24 dieną numušė
vieną Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija. Tas incidentas
sužlugdė kelis bendrus projektus, tarp jų energetikos srityje.
Izraelis taip pat buvo suinteresuotas rasti naujų sąjungininkų
regione – iš dalies dėl poreikio eksportuoti savo gamtines dujas.
Pastaruoju metu buvo kalbama apie galimybę nutiesti dujotiekį į
Turkiją.
Žydų valstybė buvo vis labiau spaudžiama dėl realios
pažangos stygiaus taikos procese su palestiniečiais ir stengėsi
plėtoti santykius su kitomis savo regiono šalimis – iš dalies
siekdama atremti tą kritiką.
Be to, normalizavus santykius su Ankara Izraeliui gali atsiverti
naujų galimybių bendradarbiauti su NATO, kai Turkija nebekels
prieštaravimų, sako analitikai.
Izraelis paskelbė Gazos Ruožo blokadą 2006 metais, kai
palestiniečių kovotojai pagrobė vieną žydų karį. blokada buvo
dar labiau sugriežtinta 2007-aisiais, kai tame anklave kontrolę
perėmė „Hamas“.
Nuo 2008 metų Izraelis triskart kariavo su Gazos Ruožo
palestiniečių kovotojais. Ypač niokojantis buvo 50 dienų trukęs
konfliktas 2014-ųjų vasarą.