Šis labai lauktas susitarimas buvo pasiektas praėjus šešeriems metams po to, kai Izraelio specialiosios pajėgos nukovė 10 turkų aktyvistų per reidą prieš pagalbos flotilę Viduržemio jūroje.
Abi pusės pastaraisiais mėnesiais stengėsi suderinti šią sutartį, Izraeliui ieškant potencialių pirkėjų, suinteresuotų importuoti žydų valstybės priekrantėje aptiktas dujas, o NATO narei Turkijai siekiant atkurti savo įtaką regione, sako analitikai.
Jungtinės Valstijos irgi spaudė abi šalis išspręsti tarpusavio nesutarimus, tikėdamosi, kad jos abi labiau prisidės prie kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP vienas Izraelio pareigūnas, nepanoręs viešinti savo vardo, sakė, kad sutartis jau suderinta, bet jos detalės nebus oficialiai paskelbtos anksčiau negu pirmadienį.
„Teigiamas žingsnis“
Nurodoma, kad derybos vyko Romoje, kur Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį atvyko susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Pirmadienį Izraelio premjeras patvirtino, kad jo šalis susitarė su Turkija normalizuoti santykius, ir pridūrė, jog šis žingsnis taps stipriu postūmiu ekonomikos plėtrai.
Kalbėdamas Romoje po derybų su J.Kerry, Izraelio premjeras sakė žurnalistams: „Manau, kad normalizuoti ryšius yra svarbus žingsnis.“
Izraelio lyderis pažadėjo pateikti daugiau tos sutarties detalių vėliau pirmadienį, bet sakė, kad šis pasiekimas „turės didžiulę reikšmę Izraelio ekonomikai, o aš taip kalbu turėdamas pagrindą“.
„Ir aš turiu omenyje teigiamus, didžiulius padarinius“, – pabrėžė B.Netanyahu.
Savo ruožtu J.Kerry taip pat gyrė tą susitarimą kaip „teigiamą žingsnį“.
Susitarimas tarp šalies, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, ir žydų valstybės trečiadienį tikriausiai bus pateiktas tvirtinti Izraelio saugumo kabinetui.
Turkijos premjeras Binali Yildirimas tikriausiai paskelbs apie susitaikymo su Izraeliu susitarimą pirmadienį 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ankaroje, nurodė vienas turkų pareigūnas.
Šaltinis patvirtino, kad „ministras pirmininkas kalbės apie Turkijos ir Izraelio susitarimą per rytojaus (pirmadienio) spaudos konferenciją“.
Pragaištingas reidas
Dvi svarbios Turkijos iškeltos sąlygos – atsiprašyti dėl kruvino komandosų reido ir išmokėti kompensacijas – buvo iš esmės įvykdytos anksčiau. Dar lieka trečia pagrindinė kliūtis – kad Izraelis atšauktų Gazos Ruožo, kurį kontroliuoja palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“, blokadą.
Pastarosiomis dienomis sklandė gandai, kad sprendžiant šį klausimą buvo pasiektas kompromisas.
Pagal neoficialius pranešimus Izraelis leis baigti įrengti Gazoje labai reikalingą ligoninę, taip pat pastatyti naują elektrinę ir vandens gėlinimo įmonę.
Turkijos siunčiamos pagalbos siuntos Gazos Ruožui taip pat bus nukreiptos per Izraelio uostamiestį Ašdodą, o ne siunčiamos tiesiogiai į palestiniečių anklavą.
Ankara taip pat pasižadėjo užtikrinti, kad „Hamas“ susilaikytų nuo veiksmų per Turkiją, nukreiptų prieš Izraelį, sekmadienį pranešė Izraelio dienraštis „Haaretz“.
„Hamas“ toliau galės veikti Turkijoje diplomatiniais tikslais, pridūrė laikraštis.
Izraelis įsipareigojo skirti apie 20 mln. JAV dolerių fondui, kuris mokės kompensacijas per reidą nužudytų turkų šeimoms, bet Ankara atsisakys bet kokių pretenzijų Izraelio kariams, sakė izraelietis pareigūnas.
B.Netanyahu taip pat buvo spaudžiamas savo šalyje nepriimti susitarimo, jeigu į jį nebus įtraukta sąlyga, kad „Hamas“ turi perduoti keturis dingusius izraeliečius – tarp dviejų mirusiais laikomų karių palaikus ir du civilius, kurie galbūt tebėra gyvi ir laikomi islamistų Gazos Ruože.
Minėtas Izraelio pareigūnas sakė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sutiko įpareigoti „visas atitinkamas Turkijos agentūras padėti spręsti dingusių Izraelio piliečių klausimą.“
Priėmus šį susitarimą, abi šalys vėl apsikeis ambasadoriais, pažymėjo šaltinis.
Pasikeitęs tonas
Anksčiau buvę glaudūs Izraelio ir Turkijos santykiai smarkiai pašlijo, kai 2010-ųjų gegužę Izraelio komandosai anksti ryte surengė nesėkmingai susiklosčiusį reidą prieš šešių laivų flotilę, mėginusią pralaužti Gazos Ruožo jūrinę blokadą.
Per tą incidentą Turkijai priklausančiame laive „Mavi Marmara“ žuvo devyni turkų aktyvistai, o dar vienas vėliau mirė nuo žaizdų.
Kol vyko daug mėnesių užsitęsusios derybos dėl santykių atkūrimo, R.T.Erdogano tonas pasikeitė.
Turkijos lyderis, uolus palestiniečių siekių gynėjas, 2014-ųjų liepą apkaltino Izraelį „palaikant gyvą Hitlerio dvasią“, kai žydų valstybė tą vasarą surengė karinę operaciją Gazos Ruože.
Tuo tarpu neseniai R.T.Erdoganas pareiškė, kad „mes, Izraelis, palestiniečiai ir visas regionas galime daug laimėti dėl normalizacijos proceso“.
Jo nuomonė pasikeitė drastiškai pašlijus Turkijos ir Rusijos ryšiams, kai Ankaros pajėgos pernai lapkričio 24 dieną numušė vieną Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija. Tas incidentas sužlugdė kelis bendrus projektus, tarp jų energetikos srityje.
Izraelis taip pat buvo suinteresuotas rasti naujų sąjungininkų regione – iš dalies dėl poreikio eksportuoti savo gamtines dujas. Pastaruoju metu buvo kalbama apie galimybę nutiesti dujotiekį į Turkiją.
Žydų valstybė buvo vis labiau spaudžiama dėl realios pažangos stygiaus taikos procese su palestiniečiais ir stengėsi plėtoti santykius su kitomis savo regiono šalimis – iš dalies siekdama atremti tą kritiką.
Be to, normalizavus santykius su Ankara Izraeliui gali atsiverti naujų galimybių bendradarbiauti su NATO, kai Turkija nebekels prieštaravimų, sako analitikai.
Izraelis paskelbė Gazos Ruožo blokadą 2006 metais, kai palestiniečių kovotojai pagrobė vieną žydų karį. blokada buvo dar labiau sugriežtinta 2007-aisiais, kai tame anklave kontrolę perėmė „Hamas“.
Nuo 2008 metų Izraelis triskart kariavo su Gazos Ruožo palestiniečių kovotojais. Ypač niokojantis buvo 50 dienų trukęs konfliktas 2014-ųjų vasarą.
