Po „Brexit“ – ES lyderių atsakas Jungtinei Karalystei

Pirmadienio vakarą Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai pranešė, kad Europos Sąjungos narės atsisako neoficialių derybų su Jungtine Karalyste iki tol, kol nebus panaudotas 50-asis ES sutarties straipsnis.

Šio straipsnio aktyvavimas reiškia pradėtą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos procedūrą, kurios sustabdyti jau nebūtų galima.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi po susitikimo paragino pradėti „naują impulsą“ stiprinant Europos Sąjungą.

Kiek anksčiau pirmadienį Vokietijos kanclerė A. Merkel, teigė, kad Jungtinei Karalystei reikia laiko prieš pradedant pasitraukimą iš Europos Sąjungos, bet ji pirmadienį perspėjo esanti prieš šio proceso vilkinimą.

„Mes negalima leisti, kad nežinomybės laikotarpis būtų ilgas. Manau, tai nebūtų gerai nei 27 ES narėms, nei Jungtinei Karalystei. Tačiau aš suprantu, kad Jungtinei Karalystei reikia šiek tiek laiko dabartinei padėčiai išanalizuoti“, – sakė ji.

Prancūzų puristai, kurie visada buvo nepatenkinti jiems primesta anglų kalba, bando pasinaudoti britų sprendimu trauktis iš Europos Sąjungos ir atsikratyti Williamo Shakespearo gimtosios kalbos – bent jau ES būstinėse.

Dar nepraėjus šokui, kurį kitoje Lamanšo pusėje sukėlė britų referendumo rezultatai, du prancūzų politikai pareikalavo, kad išeidamas ir užverdamas Bendrijos duris Londonas su savimi pasiimtų ir anglų kalbą.

„Anglų kalba daugiau nebeturi jokio teisinio pagrindo (būti vartojama) Briuselyje“, – parašė vienas pietinio Bezjė miesto ultradešiniųjų pažiūrų meras Robertas Menardas.

Nepasitenkinimas anglų kalba, iš pažiūros, užglaistė visus politinius nesutarimus šalies viduje. „Anglų kalba daugiau nebegali būti trečia darbinė Europos Parlamento kalba“, – Jeanas-Lucas Melenchonas, Kairės partijos lyderis, paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Keletas kitų šio tinklo vartotojų paklausė Menardo ir Melenchono, ką turėtų daryti airiai, kurių dauguma taip pat pat kalba angliškai. „Labai blogai“, – atsakė R.Menardas, primindamas, kad oficialiai Airijos pirmoji kalba yra gėlų. Europos Sąjungoje yra 24 oficialios ir darbo kalbos.

Prancūzija pagal anglų kalbos žinias nuolat atsiduria tarp blogiausiai ją mokančių šalių.

2014 metais tarptautinės kalbų mokyklos „Education First“ atlikto tyrimo duomenimis, Prancūzija užima paskutinę vietą pagal anglų kalbos mokėjimą tarp suaugusių šalies gyventojų iš visų ES šalių ir „deda mažai pastangų“, kad ši padėtis pagerėtų.

„Anglų kalbos žinių gerinimas šioje šalyje nėra nacionalinių diskusijų objektas. Jeigu kas, visuomenės debatai prasideda tik tada, kai pasiūloma anglų kalbai suteikti nors kiek daugiau svarbos“, – nurodoma tyrimo ataskaitoje.

Nepaisant plačiai paplitusios nuostatos, kad prancūzai vengia kalbėti angliškai, dauguma prancūzų jaunimo nori pagerinti savo kalbos įgūdžius ir kasdien savo kalboje vartoja daug anglicizmų.

„Mes žinome, kad Anglijoje daug lyja ir, kad Prancūzijoje lyja anglicizmais“, – sako gerbiama Prancūzų akademija (Academie Francaise), atidžiai stebinti angliškų žodžių skverbimąsi į prancūzų kalbą, savo interneto svetainėje.

Deja, dideliam Akademijos nusivylimui, verslo pasaulyje vis dažniau kalbama apie „un brainstorming'ą“ arba „un briefing'ą“ ir „un has-been'us“.

Jeigu prancūzo turto vertė šoktelėjo arba sėkmė sugrįžo, jis gali nerasti kito žodžio kaip „un comeback“, nors Akademija savo svetainėje siūlo visokius prancūziškus atitikmenis šioms „horrendous“ svetimybėms.

Angliški žodžiai vartojami daugybėje televizijos reklamų, mandagiai juos išverčiant į prancūzų kalbą ekrano apačioje smulkiu šriftu. Taigi, nesvarbu ką galvoja senoji karta, anglų kalba „c'est cool“.