Berlynas, Paryžius ir Roma taip pat pažadėjo, kad su Londonu
nebus vedamos jokios derybos, kol JK oficialiai neinformuos
apie savo pasitraukimo planus.
Trys daugiausiai gyventojų turinčios ES žemyninės valstybės
pasiuntė signalą, kad Jungtinė Karalystė pirmiausiai turi
pareikšti ketinanti pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju
straipsniu, numatančiu Bendrijos narės pasitraukimą – tik tada ji
galės derėtis dėl prekybos ir kitokių ryšių su bloku ateities.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, priėmusi Berlyne Prancūzijos
prezidentą Francois Hollande'ą ir Italijos
premjerą Matteo Renzi, sakė: „Mes susitarėme,
jog nebus jokių neformalių arba formalių derybų dėl JK
pasitraukimo, kol nebus pateiktas pareiškimas dėl išstojimo iš
Europos Sąjungos.“
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės finansų ministras George'as Osborne'as anksčiau sakė, kad jo šalis turėtų
aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tik tuo atveju,
jeigu turės būsimų ryšių su bloku „aiškią viziją“.
A.Merkel taip pat pabrėžė, kad „neturi būti jokio netikrumo
laikotarpio, galinčio užsitęsti ilgesnį laiką“, ir kad ES
privalo rasti atsvarą „išcentrinėms jėgoms“ kitose Bendrijos
šalyse, taip pat stumiančioms į pasitraukimą iš bloko.
Tuo tarpu F.Hollande'as dar tiesmukiau paragino Jungtinę Karalystę
„nešvaistyti laiko“ ir inicijuoti pasitraukimo procesą,
argumentuodamas, kad visoms šalims būtų naudingiau greitai
sutvarkyti šiuos reikalus.
„Būti atsakingiems reiškia nešvaistyti laiko – nešvaistyti
laiko klausimo dėl JK pasitraukimo nagrinėjimui, taip pat
nešvaistyti laiko kuriant naujas paskatas, kurias turim suteikti
Europos Sąjungai – tai yra, 27 narėms“, – sakė jis.
„Nes nėra nieko blogiau negu netikrumas, – pridūrė
prezidentas. – Netikrumas dažnai skatina neracionalų elgesį.
Netikrumas taip pat skatina finansų rinkas elgtis neracionaliai.“
„Užtikrinti klestėjimą“
Bendrame lyderių pranešime sakoma, kad jie „gailisi, jog
Jungtinė Karalystė nebebus mūsų partnerė Europos Sąjungos
sudėtyje“, bet taip pat reiškiamas įsitikinimas, kad ES esanti
„pakankamai stipri, kad rastų tinkamus atsakymus“.
Viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse šių trijų
šalių lyderiai paragino visas liekančias 27 ES nares stiprinti
bendradarbiavimą vidaus ir išorės saugumo srityje, taip pat
ekonomikos gaivinimo ir pagalbos jaunimui programose.
A.Merkel žadėjo, kad likusios ES narės toliau stums į priekį
Europos projektą, sakydama, kad „siūlysime savo kolegoms (ES), jog
turėtume suteikti naują impulsą ... ateinančiais mėnesiais“.
Ji ragino išsaugoti vienybę ir kvietė sumažėsiančią
Bendriją stiprinti bendradarbiavimą tokios srityse kaip „gynyba,
(ekonomikos) augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumo
skatinimas“.
Dėmesys turėtų būti sutelktas į vidaus ir išorinį saugumą,
kovą su terorizmu ir ES išorės sienų apsaugą, sakė kanclerė,
pridūrėis, kad „antroji prioritetinė sritis – ekonomika,
augimas ir konkurencingumas“.
M.Renzi savo ruožtu sakė, kad „yra aišku, jog turime gerbti
JK žmonių suverenų sprendimą, bet tuo pačiu turi būti
strategija ateinantiems mėnesiams“.
„Esame didelė šeima, ir mums reikia padrąsinti šeimos
narius. Tačiau taip pat yra didelis poreikis ateinančiais metais
sukurti naują Europos projekto modelį... Reikia, kad reikalai
judėtų į priekį“, – pabrėžė jis.
Bendrame pranešime trys lyderiai sakė skatinsiantys glaudžiau
bendradarbiauti sprendžiant saugumo problemas – be kita ko,
„plėtojant mūsų europinę gynybą ir atliekant būtinus
pasiruošimus bendroms operacijoms“.
Pasak jų, Europa privalo „tesėti pažadą užtikrinti savo
piliečių klestėjimą“.
Kad tai padarytų, euro zonos šalys turi „prireikus atlikti
naujų žingsnių, kad sustiprintų augimą, konkurencingumą, darbo
vietų kūrimą ir konvergenciją, taip pat socialinėje ir
fiskalinėje srityse“.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pastangoms sumažinti
didžiulį jaunimo nedarbą keliose ES šalyse, pabrėže trys
lyderiai, sakydami, kad „Europą nebūtinai lydės sėkmė, jeigu ji
nesuteiks vilties savo jaunimui“.
Siūlomos reformos bus nagrinėjamos rugsėjį vyksiančiame ES
viršūnių susitikime; tikimasi, kad jos bus įgyvendintos per
šešis mėnesius.